Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-06-25 |
Klaipėdos savivaldybė, turinti užmačių savo naujus rūmus statyti AB „Klaipėdos energija” teritorijoje prie Dangės upės, po neskelbiamos apklausos procedūrų pasirašė sutartį su MB „Bauland” dėl „įveiklinimo alternatyvos” šioje vietoje parengimo. Tokia paslauga mokesčių mokėtojams kainuos 18 148,79 Eur.
Praėjusių metų gruodį savivaldybė taip pat po neskelbiamos apklausos procedūrų buvo pasirašiusi 16 940 eurų vertės sutartį su UAB „Structum projektai” dėl keturių svarbiausių architektūrinių konkursų organizavimo, tarp jų – ir vietai savivaldybės rūmams prie Dangės upės surasti. Pernai savivaldybė be atviro viešojo pirkimo konkurso buvo sudariusi 5,5 tūkst. eurų vertės sutartį su UAB „Newsec Advisers LT” dėl naujo administracinio pastato statybos galimybių studijos.
Tuomet savivaldybė nurodė savo poreikį naujam savo administraciniam pastatui senosios Klaipėdos elektrinės teritorijoje Danės gatvėje, kuriame dirbtų „visi KMSA (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) skyriai, ploto poreikis ~5000 kv. m”. Be to, buvo teigiama, kad „čia galėtų prisijungti ir savivaldybės valdomų įmonių administracijos – AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“ , UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „Klaipėdos paslaugos“. Jų ploto poreikis – apie 3000-4000 kv. m.
Dar vieną galimybių studiją dėl AB „Klaipėdos energija” konversijos savivaldybės užsakymu MB „Bauland” buvo parengusi ir 2021 metų pabaigoje. Tačiau šios sutarties kaštai nebuvo viešai paskelbti.
Savivaldybės ir MB „Bauland” šių metų birželio 20 d. pasirašytos sutarties dėl galimybių studijos sukūrimo dokumentuose rašoma, kad „detaliajame plane šiam sklypui, vykdant teritorijos konversiją, buvo numatyti keturi įgyvendinimo etapai laikotarpyje nuo 2016 m. iki 2030 m“. Dabar ši bendrija per šešis mėnesius turi paruošti ataskaita ir pristatymo medžiagą, kurioje bus pateikiama „galimybių studijos dėl AB „Klaipėdos energija“ teritorijos Danės g. 8, Klaipėdoje, ketvirta įveiklinimo alternatyva, numatant teritorijoje Klaipėdos miesto savivaldybės ir jos valdomų įmonių (AB Klaipėdos vanduo, UAB KRATC, AB Klaipėdos energija) bendrą klientų aptarnavimo centrą su administracinėmis patalpomis”.
„Bauland” taip pat turės pateikti ekonominis įvertinimą bei išnagrinėti tokios teritorijos konversijos galimybę, šalia paliekant rezervinio veikimo katilinę. Taip pat nurodyti preliminarius jų įgyvendinimo kaštus bei naudą visuomenei. Rangovas taip pat turi pateikti rekomenduojamus įgyvendinimo etapus bei preliminarų idėjos įgyvendinimo veiksmų planą. Grafinėje galimybių studijos dalyje turi būti nurodytos „funkcinė komplekso teritorijos schema su preliminariais plotų skaičiais bei galimos plėtros preliminariais kontūrais“, taip pat eskizai, schemos, diagramos.
Praėjusių metų pabaigoje per Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdį „Klaipėdos energijos“ vadovas Rolandas Baltuonis teigė, kad įmonės teritorija jau yra padalinta į keturis sklypus, rytinėje dalyje jokia veikla jau nebevystoma, palei upę buvusi antžeminė trasa esą jau baigiama pertvarkyti. Anot generalinio direktoriaus, būtų gerai žinoti miesto viziją, nes atlaisvintose teritorijose esą būtų galima organizuoti kokią nors laikiną veiklą, bet turi būti aiškūs terminai, kuriuos būtų galima pristatyti galimiems interesantams.
R. Baltuonis tuomet neslėpė nesuprantantis įmonės valdybos nurodymo organizuoti architektūrinį konkursą dabar nuomojamos teritorijos pakrantės tvarkymui. Esą pirmiau reikėtų tos pačios miesto vizijos.
„Jei čia miesto dalis bus ateityje, miestas turėtų tai ir daryti“, – sakė jis.
Tačiau šių metų gegužę Kontrolės komiteto posėdžio metu jis jau pasakojo, kad šiais metais numatytas architektūrinis konkursas.
„Kol kas su savivaldybe deriname būtent to konkurso pirmines išeitines sąlygas: ar keisis ta studija, kuri buvo atlikta anksčiau, ar nesikeis, – visa tai dabar yra ant darbo stalo”, – sakė R. Baltuonis.
Paklaustas apie gamybos tęsimo būtinybę šioje vietoje, generalinis direktorius atsakė, kad šioje jėgainėje naudojamos dujos, tačiau per praėjusį šildymo sezoną jos pajėgumai nebuvo panaudoti, nes užteko to šilumos kiekio, kurį pagamino jėgainė, esanti Šilutės plente.
„Todėl iš principo šiaurinėje miesto dalyje tokio šaltinio nereikia”, – sakė jis.
Bet kartu vadovas akcentavo kitą problemą: „Per Dangės upę turime mažai trasų. Todėl įvykus gedimui gali sutrikti šilumos tiekimas šiaurinėje miesto dalyje. Tokios rizikos yra vertinamos ir šiais metais sprendimą turime priimti. Dar kol kas jis nėra priimtas.”
Šių metų balandžio pabaigoje meras Arvydas Vaitkus tikino, šie metai taps proveržiu vykdant „Klaipėdos energijos“ teritorijos Danės gatvėje konversiją. Meras teigė tebematantis galimybę ten pastatyti ir naują savivaldybės pastatą kartu su jos įmonių aptaravimo centrais, bet pirmiausiai esą reikia išsiaiškinti ir transporto srautų suvaldymo klausimą.
Miesto vadovas tikisi, kad dėl poreikio statyti tokį naują pastatą pavyks susitarti su visomis politinėmis jėgomis, nes šis projektas esą leistų ženkliai sutapyti mokesčių mokėtojų lėšas – dabartiniai visi pastatai, anot A. Vaitkaus, yra išnaudojami labai neracionaliai.
INFORMACIJA
AB „Klaipėdos energija“ yra viena seniausių Lietuvos energetikos įmonių, išaugusi iš 1929 m. pastatytos anglimis kūrenamos elektrinės ant Danės upės kranto. Ilgus metus Klaipėdos elektrinė buvo pagrindinė elektros tiekėja Vakarų Lietuvoje, o 1959 m. Klaipėdą sujungus su bendra Lietuvos energetikos sistema, pagrindiniu įmonės uždaviniu tapo centralizuotos šilumos tiekimas pramonei bei gyvenamiesiems namams.
Įmonė šiluma aprūpina Klaipėdos bei Gargždų miestų gyventojus. Ankstesniais metais nemaža dalis šilumos energijos buvo išgaunama deginant mazutą. Jo sandėliavimui buvo reikalinga specifinė infrastruktūra: siurblinės, didžiuliai rezervuarai, estakados. Ilgainiui pereita prie alternatyvių energijos šaltinių. Dabar pagrindinis bendrovės katilinių kuras yra gamtinės dujos (72 proc.), biokuras (27 proc.), o rezervinis – mazutas (1 proc.). Šie pokyčiai lėmė, kad dalis infrastruktūros tapo nebereikalinga. Dėl įrangos specifikos, jos pritaikymas esamiems poreikiams nėra įmanomas.
„Nenaudojami statiniai ne tik darko darnų miesto vaizdą, bet ir užima strategiškai labai gerai vietoje esantį miesto plotą, kuris galėtų būti išnaudojamas visuomenės reikmėms. Apleistos, buvusių didelių pramonės įmonių teritorijos yra vienas iš labiausiai miestus darkančių reiškinių. Jeigu jose veikla nebevystoma, natūraliai teritorija nebeprižiūrima, infrastruktūra dėvisi. Tokios teritorijos lemia mažą atskirų gyvenamųjų rajonų patrauklumą, mažą gyventojų aktyvumą. Kartu tai apriboja privataus verslo investicijas”,- rašoma pasirašytos sutarties techninėje specifikacijoje.
Yra dideli vagys, kurie pinigus iš biudžeto siurbia milijonais, yra ir kišenvagiai. Abu priklauso vagių kategorijai…
Baltuonis nesupranta kam siaurinei miesto daliai reikalinga Danes 8 esanti elektrine. Geriau gamyba atiduos verslininkams is vilniaus, kurie siaurineje miesto dalyje pastatis nauja katiline ir kamina, o energijos darbuotojai bus atleisti is darbo. Preibys turbut pirmas. Matem egidijau prie ko kabinejaisi sandelyje per imones jubilieju…šikna dabar dega, geda …
Išvejami ilgamečiai darbuotojai vietoje jų priimami vadovų draugai ir pažystami.
Puiki mintis. Llabai racionalu. Šiuo metu interesantai prie savivaldybės visai neturi kur parkuotis. Viskas užgrūsta . O be to, viduje jau kvepia naftalinu.
Pinigu visam kitam ira .o nuomos bustui padet sunkei besiverčiantiem ne.!
Reikia daugiau dirbti ir tobulėti, o ne ranką ištiesus laukti.