Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-06-24 |
Kelionės į svečias šalis įdomios ne tik naujų įspūdžių gausa, kultūriniais-gastronominiais potyriais ar naujai išmoktomis elementariomis svetimos kalbos mandagumo frazėmis, bet ir tuo, jog grįžus namo tarsi naujomis akimis pamatai savo gimtąją šalį.
Ilgesnį laiką nepajudėdami iš vietos užsisukame tame kasdienių nereikšmingų monikų- gabrielių-vietos politikų smulkmeniškuose feisbukų burbuluose, įsivaizduodami, jog tai yra labai svarbu, nors iš tiesų tai – nieko vertos vienadienės aktualijos, kai tuo metu daugumai bent jau pietų europiečių Lietuva tebėra terra incognita, kuri geriausiu atveju asocijuojasi su krepšiniu.
Ir jokios strategijos bei taktikos nei su neva šokiruojančiais, nei su labai gražiai pateiktais reklaminiais vaizdais daugiau turistų į mūsų šalį, patikėkit, nepritrauks. Tai gali padaryti tik pačių grįžusiųjų iš Lietuvos įspūdžiai, kurie nebūtinai sutaps su vaizdo klipuose matytais vaizdais.
Ir, neduok Dieve, jei turistui prireiktų pasinaudoti sostinės Autobusų stoties tualetu! Čia jį pasitiks daugybę metų nekeičiamas metalinių strypų užkardas, primenantis įėjimą ne į tualetą, o į patį Pentagoną. Palmiros Martinkienės nuotr.
Šią vasarą svečių šalių turistai, atvykstantieji į Vilnių, pirmiausia susidurs su jo oro uosto prieigose vykdoma rekonstrukcija, sukeliančia itin chaotišką tiek pėsčiųjų, tiek transporto srautų eismą.
Jei svečiui be specialios programėlės visgi pavyks pagauti laisvą taksi, vos kelias minutes trunkanti kelionė iš Vilniaus oro uosto į, pvz., Autobusų stotį geriausiu atveju jam kainuos 20 eurų, nors už gerokai ilgesnį atstumą Klaipėdoje jis sumokėtų tik 10 eurų.
Ir, neduok Dieve, jei turistui prireiktų pasinaudoti sostinės Autobusų stoties tualetu! Čia jį pasitiks daugybę metų nekeičiamas metalinių strypų užkardas, primenantis įėjimą ne į tualetą, o į patį Pentagoną. Ir vargu pirmą kartą pro jį einančiam pavyks prasprukti neužblokuotam, tad vietoj 50 centų jam gali tekti suploti ir eurą, ir 1,50 euro, kol išsiaiškins šio „išmanaus” gremėzdo veikimą.
Dar vienas siurprizas lauktų tų užsienio turistų, kurie iš Vilniaus nuspręstų nukakti į pajūrį. 3,5 val. jiems tektų kratytis lopyta perlopyta autostrada, pagal dardėjimą primenančia kaimo vieškelį. Užtat, pvz., andalūziečiui tai būtų puiki proga dar kartą įvertinti ir pasidžiaugti labai gerais, kokybiškais šio Pietų Ispanijos regiono keliais.
Tačiau Lietuva svečiui iš Ispanijos turėtų pateikti ir malonesnių siurprizų, jei, pvz., jis nuspręstų apsipirkti bet kuriame iš daugybės mūsų prekybos centrų. Juose kainos ispanui tikrai bus draugiškesnės nei gimtojoje šalyje ir tik už duonos gaminius ar mineralinį vandenį jam tektų mokėti panašiai – beveik visa kita Lietuvoje kainuoja pigiau nei Ispanijoje. Gal tik išskyrus žuvį ir jūros gėrybes.
Tuo metu pramoninių prekių – batų, rūbų, kosmetikos – kainos plius minus abejose šalyse panašios.
Visgi sumanęs papietauti, pvz., Vilniaus ar Palangos centre, svečias vargiai nudžiugs, pamatęs sąskaitą. Mat, pvz., dviems žmonėms Granados ar Sevilijos centre sotūs ir labai skanūs pietūs iš vieno antrojo patiekalo su alaus bokalu ar vyno taure kainuoja tarp 35-50 eurų, o ypatingai gera kava (cafe solo) beveik visur – tik 1,5-1,70 euro. (Išskyrus degalines – jose kava ir brangesnė, ir prastesnės kokybės).
Bet jei jūs po Ispaniją keliausite savo automobiliu, suprasite, jog visai be reikalo bambėjote dėl esą aukštų kuro kainų Lietuvoje, nors jaučiamą kainų skirtumą turėtų kompensuoti jau minėti itin puikios kokybės pietų Ispanijos keliai. Visgi savarankiškai patogiausia Ispanijoje keliauti puikiai išvystyto geležinkelių tinklo traukiniais.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Po savaitės, praleistos nedideliame Andalūzijoje kurorte Torremolinos, esančio šalia Malagos, galima daryti išvadą, jog Lietuva pagal savo bendrą gyvenimo lygį, ko gero, yra labai artima šiai senajai Europos šaliai, kurios turtinga istorija, graži gamta, draugiški žmonės ir geras maistas tikrai yra verti turistų rojumi vadinamo krašto vardo.
Juoba kad lankytis birželio pirmoje pusėje Pietų Ispanijoje gali bandyti ir nemėgstantys didelių karščių, mat šis laikas čia dar tebevadinamas pavasariu, o tikroji, ispanišku karščiu alsuojanti vasara prasideda tik po Joninių.
Mums čia lankantis būtent šiuo metu, vos dvi dienas iš 8-nių oro temperatūra siekė bei pora laipsnių viršijo 30 C, visas kitas dienas lydėjo maloni, keliauti patogiais turistiniais autobusais tinkanti 23-27 laipsnių šiluma, o prie jūros dar vėsino ir gaivus vėjelis. Beje, netoli Gibraltaro sąsiaurio esančios šios vietos Viduržemio jūros vanduo birželį sušyla vos iki 18-19 laipsnių, tik toliau esančiame Nerchos kurorte jis būna kiek šiltesnis.
Tačiau jau liepą ir rugpjūtį kai kuriose vietose, pvz., Sevilijoje ar karščiausiame Andalūzijos taške – senojoje Kordoboje – oro temperatūra neretai, pasak kelionės metu lydėjusio gido, viršys ir 40 laipsnių. O maloniausias metas aplankyti Andalūziją būtų antroji rugsėjo pusė ar spalio pradžia.
INFORMACIJA
Šiuo metu minimali mėnesinė alga Ispanijoje yra kiek daugiau nei 900 eurų, vyksta derybos dėl 1000-čio eurų. Į rankas dirbantieji vidutiniškai gauna 1200-1500 eurų, mokesčiai yra progresiniai. Daugiausiai uždirba advokatai ir medikai (po futbolininkų ir TV šou žvaigždžių), mokytojų vidutinė alga į rankas – 2000-2050 eurų. Ispanijoje norint tapti mokytoju prieš tai reikia atlikti specialius testus, mat yra dideli konkursai, nes pedagogo profesija – labai prestižinė. Į mokyklą vaikai pradeda eiti nuo 3 metų, bet privaloma – nuo 6-ių. Mokomasi, kaip ir Lietuvoje, 12 metų. Aukštasis mokslas mokamas, yra kas mokosi nemokamai, bet mažuma. Vos gimus vaikui dažniausiai ne tėvai, o seneliai, gaunantys neblogas pensijas, jam atidaro specialią sąskaitą būsimiems mokslams.
Situacija su medicina – identiška Lietuvai. Patekti pas specialistus su siuntimu – milžiniškos eilės, tyrimų gali tekti laukti ir metus laiko. Privačiai už pinigus pas tą patį specialistą patenkama už kelių dienų.
Į pensiją Ispanijoje ir moterys, ir vyrai išeina 67-erių. Turinčiųjų privalomą 35 metų darbo stažą pensija siekia vidutinio gauto atlyginimo dydį. Turinčių tik 15 metų darbo stažą vidutinė pensija – 700 eurų. Turinčių mažesnį nei 15 metų darbo stažą vidutinė pensija – 450 eurų.
Duomenis pateikė 25 metus Ispanijoje gyvenantis puikus gidas istorikas Norbertas.
Kordoboje ir Granadoje vakariene centre kainuodavo pigiau arba tiek, kiek LT. Pažymėtina, kad tai Unesco saugomi miestai. Prie įėjimo į Alhambra rūmus kioskelyje-lauko kavinėje kava su pienu buvo skaniausia kokią teko ragauti apskritai. Na, o espresso pati skaniausia buvo Romoje (prieš 15 m.).
Ačiū už įdomų ir informatyvų straipsnį apie Ispanijos aktualijas