Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-06-13 |
Klaipėdietei Seimo narei Ligitai Girskienei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) nepavyko įrodyti, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neteisėtai pakeitė savo pirmtako Aurelijaus Verygos įsakymą ir suteikė smardintojams daugiau laiko prisitaikyti prie naujų normų.
A. Veryga dar 2019-ųjų rugpjūtį buvo pakeitęs prieš tai beveik devynerius metus galiojusią „kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore“ normą nuo 8 iki 5 europinių kvapo vienetų (OUE/kub. m), bet kartu buvo nurodęs, jog šis reikalavimas įsigalioja tik nuo 2024-ųjų pradžios. Tuo metu A. Dulkys pernai rugsėjo pabaigoje nusprendė pakeisti terminą ir dabar pagal jo įsakymą 5 OUE/kub. m norma pradės galioti tik nuo 2026-ųjų pradžios.
Nesutikdama su tokiu nauju reglamentavimu L. Girskienė kreipėsi į LVAT ir nurodė, jog ministro sprendimas galimai prieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui bei teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems atvirumo ir skaidrumo bei efektyvumo principams, Vyriausybės darbo reglamentui.
Parlamentarės įsitikinimu, padarydamas tokią nuolaidą ministras pirmenybę suteikė ūkio subjektams, per ketverius metus neįsidiegusiems aplinkosaugos priemonių, kurios padėtų suvaldyti gamybos ir veiklos vykdymo procese susidarančių kvapų sklidimą į gyvenamąją aplinką. Esą kai kurios įmonės iš anksto investavo, paėmė paskolas ir sprendė tokią problemą bei atsidūrė prastesnėje konkurencinėje padėtyje nei delsusios tai padaryti. Taip pat esą ministras pažeidė smarvę jaučiančių asmenų teises ir teisėtus lūkesčius jau nuo 2024-ųjų gyventi naujo reglamentavimo sąlygomis.
Galiausiai L. Girskienė tikino, kad teisėkūros procesas nebuvo skaidrus, nes nėra aiškūs tikrieji šio įsakymo projekto iniciatoriai.
Sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu teismui aiškino, kad įsakymo pakeitimas buvo inicijuotas vykdant Vyriausybės praėjusių metų birželį priimtą sprendimą, nes atitinkama darbo grupė įvertino argumentaciją, jog reikėtų atsižvelgti į nenumatytas aplinkybes (COVID-19 pandemiją, karą Ukrainoje ir kt.), kurios pablogino įmonių ekonomines veiklos galimybes.
Nagrinėdamas bylą LAVAT pasiūlė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms pateikti savo nuomonę dėl L. Girskienės skundo. Žemės ūkio ministerija teismą informavo, kad pritarė tokiam termino pratęsimui, nes dar 2019-aisiais siūlė 10 metų pereinamąjį laikotarpį. Aplinkos ministerija savo ruožtu nurodė, jog, jos nuomone, toks įsakymo pakeitimas neprieštarauja aukštesniems teisės aktams.
Išplėstinė LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Laimutis Alechnavičius, Ernestas Spruogis, Egidijus Šileikis, Veslava Ruskan ir Skirgailė Žalimienė, konstatavo, jog L. Girskienės pareiškimas yra nepagrįstas.
Anot teismo, nėra pagrindo teigti, jog nėra aiškūs šio pakeitimo iniciatoriai, nes į bylą buvo pateiktas pernai balandį Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų raštas, kuriame nurodyta, jog žemės ūkio bendrovėms nebuvo skirta pakankamai paramos lėšų kvapo koncentracijos mažinimo priemonėms įdiegti, o COVID-19 krizė ir karas Ukrainoje esą ypatingai neigiamai paveikė tokių įmonių galimybes investuoti į brangias aplinkos gerinimo technologijas. Tad šis teisėkūros procesas, anot LVAT, buvo atviras ir skaidrus, nes ir įsakymo projektas buvo išsiųstas derinti ne tik ministerijos ir valstybės institucijos, bet ir Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai, asociacijai „Lietuvos žaliasis aljansas“ ir kitiems. Su projektu galėjo susipažinti ir visuomenė – jis buvo paskelbta Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje.
Taip pat, kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusi situacija nesuponuoja lygiateisiškumo principo pažeidimo, nes įsakymas taikomas visiems ūkio subjektams be išimties ir visi jie traktuojami vienodai. Anot teismo, būtų galima nagrinėti nebent teisėtų gyventojų ir verslo lūkesčių apsaugos aspektą, bet L. Girskienė savo pareiškime tokių argumentų nepateikė, o visi kiti jos teiginiai grindžiami tik prielaidomis.
„Byloje nėra duomenų, kiek ūkio subjektų atliko tam tikrus pokyčius ir įsidiegė aplinkosaugos priemones, prisitaikydami prie teisinio reguliavimo, nuo 8 europinių kvapo vienetų iki 5 europinių kvapo vienetų sumažinančio didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinė vertę gyvenamosios aplinkos ore, kiek ūkio subjektų neatliko jokių veiksmų“, – rašoma neskundžiame sprendime.
Kaip patogu visas aferas pridengti karu Ukrainoje… O gal tie reisėjai galėtų ARGUMENTUOTAI įvardinti bent VIENĄ priežastį?
Ligita nors bando kažką daryti. O vis dar „naujas” meras jau pavargo imituoti rūpestį eiliniais Klaipėdiečiais…
Kokie konservatoriai? Valstiečiai dabar Klaipėdoje mero kėdėj sėdi. Kreipkitės į juos. Rekėjo konservatorius rinkti. Butu tvarka buvusi.
Penki ar aštuoni tie sąlyginiai vienetai mažas skirtumas, nes ir vienas sąlyginis vienetas smirdi žmogui diskomfortiškai…
Tai gal 5 vistik mažiau dvokia nei 8 ? O jei nėra skirtumo kodėl konservatorės premjerės Šimonytės vyriausybės ” sveikatos ” ministras Dulkys pakeitė skaičius ? Liberalus cinizmas klaipėdiečių gyvenimo kokybei ? Artėja rinkimai į seimą , mano nuomone , klaipėdiečiai balsuojantys už tuos , kuriems Klaipėda ir gyvenimas joje nerūpi , yra ne klaipėdiečiai , o ….
didieji ekologai Gentvilai, abu klaipėdiečiai ? Gal gyventojų automobilius tikrina ar išdavinėja leidimus kirsti miškus ? Didieji žaliojo kurso įgyvendintojai konservatoriai ekologija rūpinasi lygiai tiek, kad įtikti Europos komisijai, o gyventojų sveikata jiems paskutinėje vietoje.
nepamirškite klaipėdiečiai, gyvenantys smarvėje, balsuoti už konservatorius , gal nuolaidas pratęs iki 2036 ? Klaipėda tik to verta ? Klaipėdiečiai verti kvėpuoti smarve, nes liberaliems seimūnams iš Vilniaus ” nieko tokio ” ? Ačiū L.Girskienei už rūpestį klaipėdiečiais .
uz koki rupesti?…..per ta tariama rupesti ji ir seiman pakliuvo…..bet tai tik populizmas ir tiek..
kieno dėka Klaipėda dvokia ? Man, taip . Premjerės konservatorės Šimonytės vyriausybės sveikatos ministrui Dulkiui klaipėdiečiai , gyvenantys smarvėje, nerūpi .