Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-06-10 |
Klaipėdos universiteto politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, mažas rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose palankiausias buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), tuo metu kitoms partijoms jis didesnės įtakos esą neturėjo.
Kartu ji abejoja, ar panašių rezultatų partijos gali tikėtis rudenį vyksiančiuose rinkimuose į Seimą, bet viliasi, jog Petro Gražulio patekimas į EP paskatins Lietuvos rinkėjus labiau domėtis, kas vyksta Europarlamente.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Paklausta, kaip vertina žemą rinkėjų aktyvumą ką tik pasibaigusiuose rinkimuose į EP, klaipėdietė lektorė teigė maniusi, jog jis bus dar mažesnis.
„Rinkėjų aktyvumas yra didesnis, negu aš maniau. Aišku, norėtųsi daugiau, bet turim tą vienerių metų patirtį, kada rinkimai [į EP] nevyko kartu su prezidento rinkimais, tada [2009 m.] aktyvumas buvo didesnis negu 20 proc., dabar turime beveik 29 proc. – na, ne pats mažiausias. Ypač žinant, kad tų rinkimų šiemet turim daug”, – sakė ji.
Pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, palyginti žemas rinkėjų aktyvumas buvo palankiausias Lenkų rinkimų akcijai.
„Iš visų partijų išskirčiau būtent juos. Buvo sumobilizuoti lenkų tautybės kandidatai ir rinkėjai, nepaisant to, kad jų sąraše trečiu numeriu buvo įrašytas aktyvus rusakalbis klaipėdietis Michailas Andrijanovas, bet jį nureitingavo į septintą vietą, o aukščiau išreitingavo lenkus. Ar galėjo jų rinkėjų daugiau ateiti? Vargiai, pasiektos gana aukštos lubos”, – komentavo politologė, pridūrusi, jog jei rinkėjų aktyvumas būtų buvęs didesnis, galbūt ši politinė jėga net nebūtų peržengusi būtinos 5 proc. kartelės.
Tuo metu didžiosioms partijoms žemas rinkėjų aktyvumas esą palankus nebuvo, nors didelės įtakos ir neturėjo.
„Jei būtų daugiau atėję rinkėjų, galbūt daugiau būtų gavę mandatų ir tie patys konservatoriai, ir socialdemokratai, ir valstiečiai”, – sakė ji.
Paklausta, ar šių rinkimų rezultatai gali iš dalies atspindėti ir būsimus rezultatus Seimo rinkimuose, politologė teigė vienareikšmiškai taip pasakyti negalinti.
„Ir taip, ir ne. Yra keli momentai. Ne visas politines jėgas galima vertinti vienodai. Nepamirškim, kad Seimo rinkimuose pusė narių yra renkami pagal sąrašą, kita pusė – kaip vienmandatininkai. Labai priklausys nuo to, kur ir su kuo kandidatai vienmandatėse apygardose susitiks”, – komentavo politologė.
Ji išskyrė Sauliaus Skvernelio vadovaujamą Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, kuri esą per prezidento rinkimus buvo susikoncentravusi būtent į šiuos rinkimus, taip pat jie elgėsi ir EP rinkimuose.
„Jų sąrašas buvo sudarytas išskirtinai orientuotas į Europos Parlamentą. Ne pasibandymui, ne pratyboms Seimo rinkimams, kaip kai kuriuose sąrašuose mes galėjome matyti. Ir retorika, ir turinys buvo orientuoti grynai į Europos Parlamentą. Ką jie pasiūlys dabar naujo, kitokio, įdomaus – jau yra jų pačių rankose”, – sakė ji.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, žaidė įvairius strateginius žaidimus.
„Klausimas, ar jie pasiteisins. (…) Kurie dabar savo balsą atidavė už valstiečius, jie moraliai palaikė Verygą. Jis labai profesionaliai pasirodė debatuose, ypač žinant, kad jis yra nacionalinio parlamento narys ir galbūt su Europos reikalais mažiau susijęs, nei jo konkurentai, tai labai jis puikiai atrodė (…) Tai jo netektis valstiečiams … kaip čia pasakius… Gal Vėgėlė ir sugebėtų? – klaipėdietė nesiėmė prognozuoti valstiečių pasirodymo būsimuose Seimo rinkimuose.
Ji taip pat nedavė jokių garantijų ir socialdemokratams laimėti Seimo rinkimus, kaip jiems jau dabar prognozuoja apklausos.
„Lyderis, kuris neina į parlamentą, kvėpuoja į nugarą”, – trumpai komentavo ji, pridūrusi lauksianti, ką birželio 15 d. pasakys jų lyderė Vilija Blinkevičiūtė.
Kartu politologė sakė esanti patenkinta į EP išrinktais Lietuvos atstovais.
„Iš tų, kuriuos mes išrinkome, aktyvumo bus gerokai daugiau, tarp jų – ir Petro Gražulio. Gal nebūtinai jis ten daug naudos atneš, bet manau, kad jis grįždamas į Lietuvą parveš daugiau paties Europos Parlamento. Nes per šią rinkimų kampaniją buvo matyti, kad Europarlamentarai neatneša į Lietuvą žinios rinkėjams, ką jie ten veikia, ką daro. Net jokios intrigos, jokios linksmybės, gal bent juokutį kokį atneš”, – smagia nata pokalbį baigė universiteto lektorė.
Labai įdomus buvo Petro Gražulio ir jo partijos bei ar timiausių bendržygių pasirodymas pirmadienio LRT ir BNS spaudos konferencijoje. Manau, dauguma visuomenės sužinojo žiniasklaidoje visiškai neskelbiamų, neviešinamų dalykų. Ir jie visi Petro Gražulio biografijai tikrai gėdos nedaro . Šis politikas turi garbingą praeitį, o visuomenei rodyti jį tik pajuokos objektu- nelabai su demokratija susijęs dalykas. Kitų šalių, ypač Vokietijos, Prancūzijos ES rinkimų rezultatai tikrai nerimą keliantys. O Lietuvoje bijoma tik Petro Gražulio… Dabar turėsime du Petrus. Pabodusį, Lietuvos nematantį Auštrečvičių, o kaip dirbs Petras- „Už Lietuvą , vyrai!” pamatysime atėjus rudeniui. Seimo rinkimai- pats svarbiausias laikas – neužtruks ateti