Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-06-04 |
Nors pernai Klaipėdos miesto vadovai skambiai skelbė, kad kultūros ir meno dalinio finansavimo lėšos gali būti naudojamos itin neskaidriai, Kontrolės ir audito tarnybos atliktas auditas byloja ką kitą: valdiškus pinigus absoliuti dauguma kultūros ir meno kūrėjų naudojo atsakingai, o rasti pažeidimai – biurokratiniai, mažareikšmiai, pačių kontrolierių įvardyti kaip „žmogiškoji klaida”. Užfiksuoti tik du jau anksčiau pagarsinti atvejai, kai buvo sudvejinti dokumentai, kad būtų galima gauti finansavimą ir iš kitų šaltinių.
Martyno Vainoriaus nuotr.
2023 metais Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis buvo finansuoti 87 projektai, jiems skirta 1 952 393 Eur. Siekiant įvertinti, ar pagrįstai ir teisėtai panaudotos kultūros ir meno projektams skirtos lėšos, Kontrolės ir audito tarnyba atliko jų panaudojimo vertinimo auditą.
Auditoriai konstatavo, kad lėšos kultūros ir meno projektams finansuoti buvo „pervedamos teisingai”. Kaip trūkumas nurodoma tai, kad 64 proc. projektų nevykdytas reikalavimas dėl lėšų apskaitymo atskiroje sąskaitoje. Dėl tokio pažeidimo „apsunkinamas KMSA atsakingų darbuotojų atliekamas lėšų panaudojimo vertinimas”.
Kontrolieriai užfiksavo, kad ne visais atvejais projektams įgyvendinti skirtos lėšos naudotos pagal paskirtį. Pavyzdžiui, Klaipėdos dramos teatras dalį išlaidų – 7720 Eur už režisieriaus paslaugas – iš projekto lėšų apmokėjo nepagrįstai, nes jos buvo patirtos 2022 metais, o ne projekto vykdymo laikotarpiu 2023 m.
Buvo nustatyti du atvejai, kai į ataskaitas buvo įtrauktos išlaidos, nesusijusios su projekto vykdymu. Audito metu jau buvo pateiktos patikslintos ataskaitos, kuriose šios išlaidos nebenurodytos.
„Pastebėtina, kad neretai sąskaitose faktūrose suteiktos paslaugos nurodomos abstrakčiai (pvz. fotografavimo paslaugos, filmavimo paslaugos, atlygis atlikėjui ir pan.), jų nedetalizuojant ir nenurodant kokiame spektaklyje ar renginyje buvo teiktos šios paslaugos”, – rašoma ataskaitoje.
Auditoriai aptiko ir sandorių su susijusiomis šalims – giminaičiais, susijusiomis įstaigomis ar asociacijomis, kuriose dirbama ar joms vadovaujama. Nors draudimas pirkti paslaugas iš susijusių asmenų nėra nustatytas, tačiau tokie sandoriai esą kelia abejonių dėl konkurencijos užtikrinimo ir racionalaus lėšų panaudojimo. Kaip vienas iš tokių pažeidimų pateikiamas toks pavyzdys: „VšĮ Klaipėdos dailininkų fondas projekte „Retrospektyvinė skulptoriaus Algirdo Boso kūrybos paroda „Bosas“ pirko parodos montavimo ir demontavimo darbus už 900 Eur iš projekto vadovės giminaičio”.
Nustatyti trys draudžiamų išlaidų atvejai: VšĮ Klounų teatro studija projekte „Spektaklio „Mylinti birds” pagal F. David kūrinį sukūrimas ir premjera“ apmokėjo periodines įmokas už 2 telefonus, kurių kiekvieno vertė didesnė nei 500 Eur; Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga projekte „Meno tiltai II“ pirko tualeto bakelio detales už 5,22 Eur; Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius projekte „Fotografijos meno veiklų programa“ apmokėjo 7,56 Eur delspinigių už komunalines paslaugas.
Auditoriai siūlo Kultūros bei meno projektų finansavimo apraše nustatyti konkrečią sumą, kurios įsigyjamas ilgalaikis turtas negali viršyti.
Tikrintojai taip pat nustatė ir keletą išlaidas pateisinančių dokumentų dvejinimo atvejų, apie kuriuos visuomenę viešai informavo Klaipėdos meras dar gerokai anksčiau nei buvo baigtas auditas. Šių atvejų kontrolieriai nepripažino „žmogiškaja klaida”, o perdavė vertinti teisėsaugos institucijoms.
„Asociacijos „Menų zona“ projektui „Rezidencija „Menų zona“ 2023 m. iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų skirta 11 210 Eur. Dubliuotos 22 išlaidos iš 38 nurodytų ataskaitoje. Tie patys dokumentai teikti kaip pateisinantys išlaidas ir Lietuvos kultūros tarybos, Kretingos rajono savivaldybės bei Neringos savivaldybės finansuotuose projektuose. Klaipėdos miesto savivaldybės permokėtos (dubliuotos) lėšos – 9207 Eur. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus projektui „Fotografijos meno veiklų programa“ 2023 m. iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų skirta 27 000 Eur. Dubliuotos 32 išlaidos iš 51 nurodytų ataskaitoje. Tie patys dokumentai teikti kaip pateisinantys išlaidas ir Lietuvos kultūros tarybos finansuotuose 3 projektuose. Klaipėdos miesto savivaldybės permokėtos (dubliuotos) lėšos – 17 419,24 Eur”, – aprašomi šie atvejai.
Asociacijos „Menų zona“ pagal paskutinius Registrų centrui pateikus duomenis turi tris narius: jos pirmininką Darių Vaičekauską, Karoliną Glazauskaitę ir Darių Bušmą. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriui taip pat vadovauja D. Vaičekauskas.
ATNAUJINTA. Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai Viktorija Jonuitė „Atvirą Klaipėdą“ informavo, kad reaguojant į savivaldybės pareiškimą šiuo metu Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vis dar atlieka pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą. Jį užbaigus bus priimtas procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Šiuo metu jau turime visą informaciją, kaip buvo naudojamos kultūros ir meno projektams skiriamos lėšos. Džiugu tai, kad daugiau tokių grubių pažeidimų, dėl kurių tektų kreiptis į teisėsaugą, nustatyta nebuvo, tačiau trūkumų yra. Remdamiesi audito išvadomis ir rekomendacijomis tobulinsime procesą, kad reglamentavimas būtų kuo aiškesnis, taip pat būtų užtikrinta tinkama lėšų panaudojimo kontrolė“, – antradienį savivaldybės išplatintame pranešime cituojamas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Tu matai, kaip kultūros vadybos dėstytojas sukasi… Apsukrus vyrukas
„Menų zona” … saviakai susimetę čiulpia pinigus sau . Nice.
” tualeto bakelio detales už 5,22 Eur; Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius projekte „Fotografijos meno veiklų programa“ apmokėjo 7,56 Eur delspinigių už komunalines paslaugas”
Už tokius nusikaltimus į kalėjimą tuoj pat. Be teismo ir tardymo.
O kaip su Dangės skvero rekonstrukcija? 11 milijonų gerai statybininkų panaudoti?
Kaip su Tauralaukio mokykla? Kur savivaldybės auditas?
Auditoriai konstatavo, kad lėšos kultūros ir meno projektams finansuoti buvo „pervedamos teisingai”. Kaip trūkumas nurodoma tai, kad 64 proc. projektų nevykdytas reikalavimas dėl lėšų apskaitymo atskiroje sąskaitoje. Dėl tokio pažeidimo „apsunkinamas KMSA atsakingų darbuotojų atliekamas lėšų panaudojimo vertinimas”.