Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-12 |
Sekmadienį Lietuvoje vyksta pagrindinė balsavimo prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo diena. Rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 valandą ryto ir dirbs iki 20 val.
Rinkėjai balsuoti gali bet kurioje rinkimų apylinkėje, iš viso – 1895 vietose visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kur yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Svarbu turėti asmens tapatybės dokumentą, kuris gali būti ir pasibaigusio galiojimo.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai. Antrosios kadencijos siekia Gitanas Nausėda, konservatoriai kelia premjerę Ingridą Šimonytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Giedrimą Jeglinską, Laisvės partija – buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą, Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį. Savarankiškai išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis.
Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę. Tam, kad referendumas įvyktų, turi ateiti balsuoti daugiau nei 50% rinkimų teisę turinčių piliečių ir ne mažiau kaip 50% rinkimų teisę turinčių piliečių (ne mažiau kaip 1 216 469 rinkėjų) turi biuletenyje pažymėti TAIP.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Įvykus referendumui ir nubalsavus už pataisą, būtų atsisakyta daugiau nei vienos pilietybės suteikimo išimtinumo, o piliečių dvigubos pilietybės suteikimo sąlygos būtų nustatomos Seimo priimtu konstituciniu įstatymu, t.y. priimtu ne mažiausiai kaip 85 parlamentarų dauguma iš 141.
Seimo teisės aktų projektų bazėje yra registruotas parengtas konstitucinio įstatymo projektas, kuriame nurodyta, kad „atstatyti Lietuvos pilietybę galėtų tik tų valstybių piliečiai, kurių valstybė priklauso Europos Sąjungai ir (ar) valstybės dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, taip pat valstybės, priklausančios Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO) arba valstybės, priklausančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinka tos valstybės, kurios kartu yra Baltarusijos ir Rusijos sąjungininkės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos ar kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų įvairių sąjungų ar sandraugų narėmis“.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, per tris išankstinio balsavimo dienas šalies savivaldybėse savo balsą prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo iš viso atidavė beveik 170 tūkst. rinkėjų. Tai yra 7,1 proc. nuo bendro visų rinkėjų skaičiaus.
Iš viso prezidento rinkimuose ir referendume balsavimo teisę turi 2 385 234 rinkėjai.
Nuo vidurnakčio yra įsigaliojęs agitacijos draudimas, kuris tęsis iki kol sekmadienio vakarą baigsis balsavimas šiuose rinkimuose. Taip pat rinkėjams, susidūrusiems su atlygio, dovanų, nemokamo pavėžėjimo balsuoti ar kitais siūlymais, VRK pataria nedelsiant apie atvejį informuoti komisiją arba policiją.
Iki 19 val. VRK duomenimis, iš viso balsavo 56,72 proc. rinkėjų. Aktyviausi rinkėjai – Birštono (68,36 proc.), Palangos (65,35 proc.) ir Neringos (64,54 proc.) savivaldybėse. Pasyviausi – Visagino (39,32 proc.), Pagėgių (50,73 proc.) ir Kelmės rajono (51,23 proc.) rinkėjai. Klaipėda visą dieną, iki 17 val., buvo tarp pasyviausiai balsavusių savivaldybių.
VRK pirmininkė Lina Petronienė sako, kad rinkimai vyksta ramiai, kol kas nebuvo užfiksuota rimtesnių pažeidimų.
„Gauname šiek tiek nusiskundimų iš rinkėjų, kad jiems tenka daugiau palaukti, jei jie balsuoja kitoje apylinkėje. Bet paprastai tokios situacijos išsprendžiamos. Yra keletas rinkėjų, kurie atvyko antrą kartą balsuoti rinkimų apylinkėje. Jiems to padaryti nebuvo leista ir jie dėl to labai piktinosi. Yra užklausų dėl socialinių tinklų, kur paskelbti biuleteniai. Bet pranešus patys skelbėjai tokias nuotraukas pašalina“, – dažniausiai pasitaikančius incidentus vardino rinkimus organizuojančios institucijos vadovė.
„Tačiau rinkimai pakankamai ramūs. Skambučių yra, bet viskas greitai išsisprendžia“, – pridūrė ji.
Organizacija „Baltosios pirštinės“ skelbia, kad gavo daugiau nei 80 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus. Jos stebėtojai jau apsilankė daugiau nei 120 apylinkių trečdalyje Lietuvos savivaldybių, tačiau rimtesnių pažeidimų nefiksuota.
„Baltųjų pirštinių“ duomenimis, pagal stebėtojų pranešimus fiksuojama, kad balsadėžės galimai yra netinkamai užplombuotos kas penktoje aplankytoje apylinkėje. Tačiau nepaisant to, tai beveik perpus mažiau atvejų nei per pernai vykusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Taip pat pažymima, kad rinkimų dieną pasitaiko pavienių atvejų, kai komisijos daro kitus pažeidimus: neleidžia balsuoti kitoje apylinkėje registruotam rinkėjui, nenaudoja duomenų apsaugai užtikrinti skirtų juodų lakštų, neužtikrina balsavimo slaptumo nepagrįstai leisdami į balsavimo kabiną eiti ne po vieną.
Pasak L. Petronienės, dėl šiek tiek didesnio rinkėjų aktyvumo nei 2019 m. tikėtina, kad pirmuosius rezultatus Lietuvos gyventojai išgirs po vidurnakčio.
„Pirmiausiai bus skaičiuojami prezidento, o po to referendumo rezultatai. Tad prezidento rinkimų rezultatus sužinosime anksčiau“, – Eltai teigė L. Petronienė.
Vykstant prezidento rinkimams ir referendumui dėl pilietybės policija nepradėjo nė vieno ikiteisminio tyrimo ar administracinių nusižengimų teisenos dėl galimų pažeidimų.
„Tyrimų nepradėta nei per sekmadienį vykusius rinkimus, nei per išankstinį balsavimą“, – Eltai sekmadienio vakarą sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Policija sulaukė pranešimų dėl neleistinos rinkimų agitacijos, nakčiai neužrakintų rinkimų apylinkių durų ir pan.
Parašykite komentarą