Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-10 |
„Atlikus studiją paaiškėjo papildomų paslaugų įsigijimo būtinybė, t. y. reikalingos papildomos konsultavimo ir su jomis susijusios paslaugos”, – rašoma paviešintuose dokumentuose apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros rinkos studijos rengimo eigą.
Tokios papildomos paslaugos kainuos dar 50 tūkst. eurų be PVM. Iki šiol atliktos studijos medžiaga viešai dar neskelbiama.
Sutartį dėl šios studijos parengimo su bendrove „Moffatt & Nichol” iš Kalifornijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė pernai balandį. Dokumentas, kurio kaina – 110 tūkstančių eurų be PVM, turėjo būti parengtas per metus. Tačiau šalys šio balandžio pabaigoje pasirašė naują susitarimą dėl papildomų paslaugų ir studijos baigimo data buvo perkelta iki metų pabaigos.
„Moffatt & Nichol” įsipareigojo „suteikti papildomas konsultavimo paslaugas, t. y., potencialių partnerių rinkos tyrimo sąrašo sudarymas, susitikimų potencialiais partneriais organizavimas, medžiagos jiems parengimas ir dalyvavimas susitikimuose, surinkto grįžtamojo ryšio iš susitikimų apibendrinimas ir ataskaitos parengimas”.
Uosto direkcija įsipareigojo sumokėti už papildomas paslaugas nurodytą kainą dalimis kas mėnesį, „priklausomai nuo tiekėjo suteiktų konsultavimo paslaugų valandų kiekio bei patirtų tiesioginių išlaidų”.
Rengiant šią studiją norima sukurti tikslią duomenų rinkimo ir apskaičiavimo metodologiją, „atlikti rinkos tyrimą tarptautiniu mastu bei kaštų ir naudos analizę jūrų ir sausumos zonų konkurencingumui įvertinti, sukurti verslo planą, išdėstant patarimus PPP (Public Private Partnership – viešoji ir privačioji partnerystė) struktūrai ir metodologijai; sukurti tinkamą valdymo formą ir sąlygų perleidimo metodologiją”.
„Moffatt & Nichol“ rengė ir projektinių pasiūlymų alternatyvas pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtrai. Pastarosios sutarties kaina siekė 139 150 eurų su PVM.
Uosto direkcija skelbia, kad pietinio uosto vystymo tikslas yra sudaryti sąlygas plėstis krovos terminalams su galimybe teikti papildomos pridėtinės vertės paslaugas ir priimti BALTMAX maksimalių parametrų laivus, ilgainiui iki 490 m ilgio, iki 70 m pločio ir iki 15,5 m grimzlės. Naujai suformuotame apie 100 ha plote bus įrengtas naujas konteinerių terminalas, vykdoma jūrinės inžinerinės pramonės veikla. Planuojama įrengti ir pietinę mariną – mažųjų ir pramoginių laivų uostelį.
Perspektyvinė uosto plėtros kryptis iš šiaurės į pietus persimetė 2020-aisiais, kai centrinę šalies valdžią suformavo dešiniosios jėgos, tarp kurių yra ir Liberalų sąjūdis – pastarojo nariai nuolat pasisakydavo prieš išorinio uosto statybas ties Melnrage.
Skelbta, kad pagal 2022-ųjų kainas investicijų į pietinė uostą poreikis siektų apie 500 mln. eurų be PVM. Skaičiuota, kad jos atsipirktų per 50 metų. Projektą ketinama baigti 2028 m.
Įgyvendinant pietinės uosto dalies plėtros projektą, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla atlikto projektinių pasiūlymų vertinimą navigaciniu požiūriu, už tai jai buvo sumokėta 61 710 eurų. Taip pat 2022 m. rugpjūtį buvo pasirašyta ir 579 tūkstančių eurų vertės sutartis su UAB „Sweco Lietuva”, Lietuvos energetikos institutu ir Klaipėdos universitetu dėl pietinės uosto dalies plėtros poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimo.
Geriau pradėtu nauja tilta per Danes, kur Panevėžio ir Pievų gatvių tęsinys bus sujungtas su Girdavos gatve, o Girdavos g. su Palangos plentu. Kad žmones galėtų išvengti kamščių Liepų gatvėje.
už Valstybės pinigus, jos vardu prisiskolintus kreditus, uosto direkcija projektuoja, statys, užpildama marias, pietinį uostą „įsisavindami” šimtus milijonų. Latakas jį atiduos ar jau atidavė privačiam stambiam verslui – Igničiams, pardavinėjamai Achemai. Dėl to sumin ministras M. Skuodis jau ėmė čiulbėti ir apie skubų Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektavimą, statybas. Ir vėl už valstybės pinigus, kad – „miestui būtų geriau”. O, kad Šilutės rajone potvyniai bus dar didesni, kad marios pavirs į užrūgusį prūdą, kad jose neliks žuvies, kad UNESCO saugomos Kuršių nerijos krantus dar teks betonuoti ….- visiems dzin. Tuo tarpu miesto, rajono valdžios, tarybos stebi, parašiukus dėlioja ir ausim karpo dešimtmečiais pezėdami apie kažkokią būsimą rekreacinę teritoriją su nacionaline marina -regiono „žmonėms” ir Klaipėdos pietinių rajonų „gyventojams”.
100 proc.
Kišenėse atsirado daug laisvos vietos
Siaubas, kas mūsų laukia jei visa tai bus įgyvendinta,….. o ir tiems parašiukų dėliotojams ir parsidavėliams kažkada grįš bumerangu, tik bus jau per vėlu……
Ar reikia plėsti, jei neturime ką krauti. O žala marioms kokia, kažkaip niekas apie tai nekalba.Ministras automobilius gaudo, o kad marios dūsta nuo uosto plėtros jam ne ,,mitais,,.
Ar apskritai kada nors buvo taupomi valdiški pinigai? Apie tai genialiai aprašyta J.Orvelo „Gyvulių ūkis”.
Dusta nup pletros kuri dar neprasidejo. Priedo is vandens reikes iskeldinti 300 sodybu
Nebeliko nieko ka galima prichvatizuoti,tada ka nors pastatom už visu musu pinigus visu musu žemeje ir iš lėto apsigyvenam ten kaip kokie tarakonai svetimoi virtuvei,tada jau belieka pasakyti tai jau mano.