Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-04-30 |
Jei politikai pritars uostamiesčio mero siūlymui Klaipėdos garbės piliečio vardą suteikti Dionyzui Varkaliui. Suteikti Garbės piliečio vardą D. Varkaliui prašymą pateikė Lietuvos jūrininkų sąjunga, jį pasirašė keliolika nevyriausybinių organizacijų, valstybės bei savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovų.
Dionyzas Varkalis Kalvystes muziejuje 2016 m. Donato Bielkausko nuotr.
Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas yra suteikiamas už ypatingus nuopelnus miestui, įvertinus asmeninį indėlį bei miesto vardo propagavimą pasaulyje. Suteikti D. Varkaliui Klaipėdos miesto garbės piliečio vardą meras siūlo už jo ypatingus nuopelnus Klaipėdos miestui, bet sprendimo projekte nėra minimas „miesto vardo propagavimas visame pasaulyje”, nors iniciatoriai to ir prašė.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai apsisprendus suteikti klaipėdiečiui šį garbingą vardą, D. Varkalis po mirties būtų apdovanotas rugpjūčio 1-ąją minint Klaipėdos miesto gimtadienį.
Šiuo metu Klaipėdos garbės piliečio vardas yra suteiktas 21 asmeniui. Garbės piliečio vardas per metus suteikiamas ne daugiau kaip vienam asmeniui. 2023 m. apdovanojimas suteiktas dr. Vytautui Čepui.
Klaipėdos garbės piliečiai yra apdovanojami autoriniais medaliais iš aukso ir sidabro (autorius juvelyras Vidas Bizauskas), Kultūros plėtros programoje šiemet medalio įsigijimui suplanuota skirti iki 4100 Eur.
INFORMACIJA
D. Varkalis gimė Pagermontėje, Telšių apskrityje. 1955 m. baigė Klaipėdos jungų jūreivystės, 1968 m. – laivų technologų mokyklą, 20 metų dirbo žvejybos laivyne mechaniku, vyriausiuoju mechaniku. 1971–1975 metais mokėsi Klaipėdos dailės vakarinėje mokykloje, 1975–1978 metais studijavo vizualinį dizainą Kauno dailės instituto Klaipėdos skyriuje. Jis buvo tautodailininkas ir metalo restauratorius, visuomeninis paveldosaugininkas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimo iniciatorius ir garbės narys. D. Varkalis sukaupė Klaipėdos krašto senų laikraščių, knygų ir atvirukų, XIX–XX a. Rytprūsių miestiečių namų interjero ir buities apyvokos daiktų – stalo sidabro, fajansinių ir porcelianinių indų, dekoratyvinių skulptūrų ir vazelių, dramblio kaulo ir bronzinių interjero skulptūrų, žvakidžių, medalių – rinkinius. Daugumą vertybių padovanojo Klaipėdos muziejams.
D. Varkalis buvo vienas iš Klaipėdos laikrodžių muziejaus įkūrimo iniciatorių, Kalvystės muziejaus įkūrėjas. Jo surinktų laikrodžių rinkinys papildė Klaipėdos laikrodžių muziejaus ekspoziciją, o senųjų kalvių įrankiai ir įvairūs kaliniai, taip pat iš naikinimų Klaipėdos miesto kapinių, davė pradžią Kalvystės muziejaus ekspozicijai. D. Varkalis buvo aktyvus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalyvis.
Šviesuolis, idealistas, surinkęs ir palikęs miestui daug kultūros vertybių. Jis niekada neapšnekėdavo Sąjūdžio žmonių už akių, niekada neiškraipė faktų, toleravo ir kitą nuomonę… Buvo išskirtinai aktyvus, padorus. Pritariu, kad tokio Įvertinimo gerbiamas Velionis nusipelnė.
pritariu 100 proc. prof. Sigito Kudarausko nuomonei. Pažinau Dionizą 1989 m. SĄJŪDŽIO dėka. Pagarba JŪRININKŲ sąjungai ,kapitonui Petrui Bekėžai už šią iniciatyvą. Kažkodėl to nepadarė (ir nedaro) 1-os kadencijos 1990-1995 m. Kl. savivaldybės tarybos deputatai ir Klaipėdos Persitvarkymo Sąjūdžio aktyvistai..
Informacijos apie Dionyzą Varkalį pabaigoje matome glaustą konstatavimą (tarytum užuominą): „…buvo aktyvus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalyvis”. Iš tikrųjų, Dionyzas buvo ne aktyvus, o aktyviausias (!) Sąjūdžio Klaipėdoje veikėjas: iniciatyvinės grupės narys, pirmosios Sąjūdžio tarybos narys, Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas, Sąjūdžio seimo narys – visuose baruose nenuilstatntis ir pasiaukojantis kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę. Taip pat aktyviai veikė ir po Kovo 11-sios Klaipėdos miesto taryboje ir kituose baruose.
Prisimenant Sąjūdžio laikotarpį, neabejoju, kad Dionyzas Varkalis iš to meto veikėjų labiausiai nusipelno Klaipėdos garbės piliečio vardo.
Sigitas Kudarauskas
Gal ir buvo nepakantus, bet reikia suprasti, kokioje aplinkoje gyveno, jei ne jis,nežinotume kaip atrodė Mažvydo parko kapinės. Jis tikrai nusipelnė šio vardo
Mano nuomone, šis žmogus negali būti turėti Klaipėdos garbės piliečio vardo, nes nežiūrint jo nuopelnų, jis pamiršdavo elementarią kultūrą bendraujant ir klausantis kitos nuomones, buvo nepakantus su jo nuomone nesutampančiai nuomonei.
Nepakantumas durniams – dorybė, todėl šita apeliacija atmesta