Atbudusioje gamtoje jau girdimas gegutės kukavimas

Aplinkosauga
Avatar photoAtvira Klaipėda
2024-04-30

Gegužės 1 d. minima Gegutės diena. Paprastoji gegutė arba tiesiog gegutė (lot. Cuculus canorus) – daugumai gerai pažįstamas paukštis, kuris lengvai atskiriamas dėl balso – kukavimo. Lietuvoje gyvena tik viena gegučių rūšis, Europoje aptinkamos dvi, nors pasaulyje gegučių įvairovė kur kas didesnė.

Šiais metais Lietuvos ornitologų draugija pirmąją pavienę gegutę fiksavo dar kovo pabaigoje Zarasų rajone, o balandžio pabaigoje, atšilus orams, palaipsniui stebimos jau visoje Lietuvoje.

birdfact.com nuotr.

Gegutė yra panaši į paukštvanagį savo dydžiu bei išvaizda. Būtent šio paukščio yra smailesni sparnai ir baltai dėmėta uodega. Ji dažnai sutinkama miškingose vietose, mėgsta lapuočių giras, eglynus, vandens pakrantes. Visada įsikuria šalia kitų perinčių paukščių.

Gegutės pačios savo vaikų neaugina, todėl laikomos tikromis apgavystės meistrėmis. Būtent jos, apgavusios kitos rūšies paukštį, vieną kiaušinį deda į svetimą lizdą, kuriame kitas paukštis išperi ir užaugina gegužiuką. Prieš padėdama kiaušinį gegutė atidžiai tyrinėja aplinką ir stebi, kada lizdo šeimininkai pasišalina iš gūžtos.

Dažniausiai gegutės deda į ant žemės sukrautus giesmininkų, taip pat karklinės nendrinukės ar mažosios krakšlės ir kitų žvirblinių paukščių atvirus, bet tvirtus lizdus. Gegutės savo padėtą kiaušinį snapu nuneša į nužiūrėtą nebaigtą ar vos pradėtą perėti dėtį. Kiekviena gegutės patelė specializuojasi dėti kiaušinius tik į tam tikros rūšies paukščių lizdus, tad deda panašios išvaizdos kiaušinius kokie yra lizde. 

Padėjusios svetimame lizde savo kiaušinį, jos paima vieną šeimininko tam, kad paukštis nepastebėtų, jog vienu kiaušiniu lizde daugiau. Pastebėjęs papildomą atsiradusį kiaušinį giesmininkas gali palikti lizdą, tad gegutė yra prisitaikiusi suklaidinti kitus paukščius.

„Taip jau evoliucijos eigoje susiklostė, kad gegutės lizdų nesuka. Tam, kad galėtų išgyventi ir pratęsti savo rūšį, jos apgauna kitus paukščius, tad šie paukščiai laikomi lizdiniais parazitais. Yra gan baikštus paukštis, todėl galima dažniau išgirsti, nei pamatyti. Įdomu tai, kad kukuoja tik gegučių patinai, o patelės „kvatoja”,” – pastebi Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.

Išsiritęs visiškai plikas gegužiukas jau pirmomis dienomis išstumia iš lizdo kitus kiaušinius arba jauniklius ir lieka lizde vienas. Jauniklis užauga toks stambus, kad jo „įtėviai“ kartais bijo net prisiartinti –  gegužiukas dažnai jiems kapteli snapu reikalaudamas pašerti. Silpniausi paukščiai kartais nutupia jam ant nugaros, kad patogiau pašertų. 

Pati gegutė priskiriama prie naudingų paukščių, kadangi naikina kenksmingus vabzdžius. Ji maitinasi vikšrais, žiogais, vabalais, lesa plaukuotus vikšrus, kurių nelesa kiti paukščiai. Plaukuotų vikšrų plaukeliai iš tiesų yra tarsi mažos adatėlės, kuriose yra nuodų, todėl kiti paukščiai jų vengia. Gegutei vikšrų nuodai nėra pavojingi, kadangi ji turi stiprią imuninę sistemą. Tai viena iš priežasčių, kodėl gegutės laikomos naudingais paukščiais, nors ir skriaudžia kitus giesmininkus. Deja, Europoje stebimas jų skaičiaus mažėjimas, matyt, tai susiję su bendru daugelio žvirblinių paukščių gausos mažėjimu, kadangi be jų gegutė neišaugintų palikuonių.

Žymos: | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Aplinkosauga

Per 25 metus Lietuvoje perpus sumažėjo agrarinio kraštovaizdžio paukščių

Lietuvos ornitologų draugija paskelbė naujausius agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų stebėsenos rezultatus. 2024 m. atlikti tyrimai rodo, kad nuo 2000 metų ...
2025-03-27
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Lietuvoje mažėja baltųjų gandrų

Kovo 25-oji tradiciškai laikoma Gandro diena. Būtent šią dieną dažniausiai pasirodo iš žiemojimo vietų sugrįžę baltieji gandrai (Ciconia ciconia). Šiemet ...
2025-03-24
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Ar išsaugosime pavasario pranašus - pempes?

Kovo 19-oji vadinama Pempės diena – tai gamtos atgimimo ir pavasario atšilimo ženklas. Šiemet  Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojai pirmąsias ...
2025-03-18
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

undefined
undefined
undefined
Loading
Share This