Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-03-15 |
Kovo 22 d. 18 val. Prano Domšaičio galerijoje atidaromos dvi parodos: „Nuo Diuerio iki Rembranto“ ir „Ar ji prisikels?“
Lankytojai turės išskirtinę galimybę išvysti XVI–XVIII a. Europos mokyklų atstovų, meistrų, tarp jų ir garsiojo Francisco Goyos, grafikos šedevrus. Parodų eksponatai buvo evakuoti iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejaus Ukrianoje, tarp jų raižiniai, plieno ir vario graviūros, ofortai.
„Paprastai šedevrų vykstame ieškoti į kitas šalis ar miestus. Šįkart nereikės per daug nutolti nuo gyvenamosios vietos, XVI–XVIII a. išskirtinių Europos meistrų kūrinius galėsime pamatyti čia, Klaipėdoje. Parodas lydės ekskursijos bei speciali edukacinė programa vaikams ir suaugusiems“, – sako P. Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Goya – Francisco José de Goya y Lucientes – XVIII a. pabaigos–XIX a. Ispanijos menininkas, kurio socialinės kritikos nestokojantys ir įtaigiai politinius perversmus dokumentuojantys kūriniai stipriai paveikė Eugenijų Delacroix, Eduardą Manet, Edvardą Munchą, Pablą Picasso ir kitus Europos dailininkus. Goya tapė, kūrė eskizus gobelenams, naudojo įvairias grafikos technikas – naujoviška akvatintos technika sukūrė garsųjį ciklą „Kapričai“ (1796–1798).
Pirmuosiuose ciklo lakštuose Goya pavaizdavo kaukę – XVIII a. meno atributą, paprastai kuriantį lengvo žaismo, smagios paslapties pojūtį. Tačiau „Kapričuose“ maskaradas – ne šventė, o visiškas melas, triumfuojanti yda, vos pridengtas blogis. Antroje ciklo dalyje veikia šlykštūs velniško pasaulio atstovai. Vieni jų įkūnija tikras žmogaus ydas, kiti perteikia visuotinio blogio idėją. Ciklo pabaiga dviprasmiška: auštant demonai virsta žmonėmis.
„Kapričų“ atspaudus Goya pradėjo pardavinėti 1799 m. vasarį, tačiau ypatingo visuomenės susidomėjimo ar pasipiktinimo jie nesulaukė – buvo užsakyti tik 27 komplektai. 1803 m. menininkas visus spausdintus lapus ir graviravimo lakštus padovanojo Ispanijos karaliui Karoliui. Plačiausiai žinomą šios serijos darbą – „Proto miegas gimdo pabaisas“ bus galima pamatyti ir parodoje Klaipėdoje.
Apmąstydamas ispanų nepriklausomybės kovas su prancūzais, kuriose ir pats dalyvavo, 1810–1820 m. Goya sukūrė ciklą „Karo baisumai“. Karą smerkiantis ciklas niekada nerodytas viešai dailininkui esant gyvam. Darbus pirmą kartą išspausdino San Fernando karališkoji akademija, praėjus 35 metams po menininko mirties. Iki 1937 m. autoriniai lakštai išleisti dar penkis kartus.
Atskira ciklo dalis pasakoja apie 1811–1812 m. badą Ispanijoje. Jį menininkas pats patyrė gyvendamas Madride – čia maisto trūko labiausiai. Paskutiniuose ciklo lakštuose vaizduojamas pokario gyvenimas, kai karalius Ferdinandas VII panaikino prancūzų priimtą liberalią konstituciją, paleido parlamentą ir pradėjo represijas prieš laisvamanius.
Parodą „Nuo Diuerio iki Rembranto“ kuravo Ukrainos ir Lietuvos muziejininkų komanda. Be parodos pavadinime minimų menininkų, lankytojai čia taip pat išvys Luco van Leydeno, Hendricko Goltziuso, Aegidiuso Sadelerio bei Albrechto Altdorferio kūrinius, išsiskiriančius žanrų ir technikų įvairove. Tai medžio raižiniai, plieno ir vario graviūros, ofortai, kuriuose vaizduojamos religinės, mitologinės, alegorinės kompozicijos, peizažai, portretai, buitinės scenos.
Parodos veiks iki birželio 23 d.
INFORMACIJA
Šios anksčiau LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje ir LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje pristatytos parodos surengtos tęsiant glaudų Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus bendradarbiavimą. Organizuodamas šias parodas, LNDM siekia atkreipti dėmesį į kultūros paveldo – bendros žmonijos nuosavybės – vertę ir ragina pasaulį aktyviai saugoti Ukrainos muziejus nuo sunaikinimo ir grobstymo.
1919 m. įkurtame Chanenkų muziejuje saugomas didžiausias užsienio šalių dailės rinkinys Ukrainoje. Jo pagrindą sudaro kolekcininkų, filantropų Bohdano ir Varvaros Chanenkų kolekcija. Istoriškai muziejaus rinkinio sudėtis reikšmingai keitėsi, o kolekcijos istorija itin dramatiška. XX a. 3–4 deš. muziejus dažnai atiduodavo ir priimdavo pavienius kūrinius ir dideles kolekcijas, o darbuotojai, kurių tuo metu buvo nedaug, nespėdavo dokumentuoti šio proceso. 1931 m. muziejus gavo per tūkstantį graviūrų iš Vasylio Ščavynskio (1868–1924), žinomo chemiko, meno žinovo, tyrinėtojo ir rinkėjo, kolekcijos, kuris dėl politinių aplinkybių palikęs tėvynę buvo nužudytas tuomečiame Leningrade. Taip į muziejų pateko Luco van Leydeno graviūros, didelė olandiškų ofortų dalis ir neprilygstama Albrechto Dürerio „Madona su beždžione“.
Garsiuosius Ispanijos dailininko Goyos ciklus „Kapričai“ ir „Karo baisumai“, pristatomus Prano Domšaičio galerijoje, Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejus įsigijo 1941 m. iš privataus asmens. Naujausi technologiniai tyrimai patvirtina, kad graviūros spausdintos iš autorinių lakštų XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje.
Parašykite komentarą