Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-02-04 |
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad norint reikšmingai sustiprinti šalies saugumą, krašto apsaugai reikėtų skirti 3,5 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP). Politikas teigia, kad susimokėti už savo saugumą turi visi, tačiau norinčių ir galinčių svariau prisidėti gyventojų grupių indėlis galėtų būti ir didesnis.
„Jei jau [norime] energingai judėti į priekį, tai, matyt, valstybei reikėtų skirti 3,5 proc. nuo BVP, – interviu laidoje „Elta kampas“ sakė L. Kasčiūnas. – Suvokdami savo iššūkį, suvokdami egzistencinę grėsmę, visus scenarijus, ambicija ir mūsų kryptis yra 3,2 proc. nuo BVP. Jeigu mes pasiektume šį efektą, tai jau būtų galima solidžiai judėti į priekį, užbaiginėti, kurti naujus projektus. O jeigu 3,5 proc. nuo BVP, tai čia būtų galima dar ir naujų dalykų padaryti“.
NSGK pirmininkas akcentuoja, kad finansavimas gynybai turi būti didinamas kompleksiškai.
„Aš manau, kad turi būti visuotinumas mokesčio – visi turime prisidėti vienaip ar kitaip. Galbūt kai kurios grupės, kurios leistų sau daugiau padaryti, galėtų daugiau ir padaryti – kalbu apie verslą. Manau, kad turime įvesti ir savanorystės tam tikrą principą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tarp, jo nuomone, galimų mokestinių pakeitimų politikas mini pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei pelno mokesčio didinimą.
„Yra keli mokestiniai banginiai, kurie duoda tą efektą: jeigu mes padidintume 1 proc. PVM, efektas būtų 280 mln. (…) Pelno mokestis jau būtų tai grupei, kuri gali sau daugiau leisti. 1 proc. pelno mokesčio leistų papildomai surinkti dar 120 mln. – iš viso tai jau 400 mln., – sakė L. Kasčiūnas. – Obligacijos, dar kokie nors inovatyvūs sprendimai ir tu jau beveik turi tai, ko reikėtų toms kryptims plėtoti“.
Politikas pabrėžia, kad šie žingsniai turi būti padaryti, siekiant apsaugot savo šalį nuo Rusijos agresijos.
„Nuėję į parduotuvę ir sumokėję šiek tiek daugiau už maistą žinosime, kad rusiškų tankų čia nebus. Nes [kitu atveju] nebebus nei parduotuvių, tada jau rubliais reikės pirkti. Tai pasverkime, – akcentavo L. Kasčiūnas. – Suprantu, kad sunku, bet geriau jau susispausti šiek tiek, kad turėti taikų dangų, tam kad neprievartautų šeimos narių, kad jų nežudytų, kad galėtume auginti vaikus laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje. Kai pasveri tai, man atrodo, aiškus atsakymas“.
Todėl politikas pabrėžia, kad gynyba turi būti ta sritis, dėl kurios stiprinimo tariantis būtų vengiama bet kokių konfliktų.
„Muškimės, kur tik galime ir norime, išskyrus gynybos sritį. Ir aš tikiu, kad galime to pasiekti. Ar pavyks – nesu tuo tikras“, – sakė jis.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
Ar čia tas pats veikėjas, kur Šiauliuose murzininkų gretose nesąmones išdarinėjo? Įdomu, kur jo dvasinis vadovas Murza, sako, kad Rusijoje demokratiją įvedinėja, o kam tada dirba jo „naparnikas”? Žinote, yra smulkmenų, bet čia jau tragikomedija, murzininkas „rūpinasi” nacionaliniu saugumu, o jo dvasinis vadovas, kaip šneka žmonės< rusams tarnauja.
Ponas šnekutis pamiršta, kad maistui ir taip mokame 21%. Šis ponas tikrai galėtų nuo savo atlyginimo skirti bent 10%. Būk geras pavyzdys Kasčiūnai. Parodyk kiek pats asmeniškai parėmei ukrainą.
O ir taip spėju, vargu ar kas iš valdžios liktų lietuvoje prasidėjus karui. Dingtų kaip žiurkės iš skestančio laivo.