Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-12-20 |
Trečiadienį Šiaulių apygardos teismas paskelbė nutartį, kuria netenkino valstybinės kaltintojos prašymo nuo bylos nagrinėjimo nušalinti vieną iš advokatų, ginančių tris kaltinamuosius. Teismo nuomone, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad advokatas toje pačioje byloje teikia ir anksčiau teikė teisinę pagalbą asmenims, kurių interesai prieštarauja vienas kito interesams. Byloje bus tęsiamos liudytojų apklausos.
Kaip pažymėjo teismas, iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas advokatas anksčiau, t. y. atliekant ikiteisminį tyrimą, teikė teisinę pagalbą buvusiems įtariamiesiems, šiuo metu atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, G. B. ir V. Š. Kaip matyti iš A. S., V. J., R. I. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio, jų išsakytų gynybinių pozicijų – kaltės nepripažįsta, nepripažįsta dalies jiems inkriminuotų veiksmų bei G. B. ir V. Š. parodymų, duotų juos apklausiant kaip įtariamuosius ir teisiamojo posėdžio metu, esminių prieštaravimų jų parodymuose nestebima. Be to, nė vienas iš minėtų asmenų nebuvo vienas kitam pavaldus (G. B., V. Š., A. S. ir V. J. bendrovėje dirbo operatoriais pagal nustatytą grafiką, pamainoje dirbo po vieną, R. I. dirbo bendrovėje inžiniere-technologe, ji tiesiogiai buvo pavaldi technologų grupės vadovui), nė vienas iš jų neduoda parodymų vienas prieš kitą, t. y. ginčydami jiems reiškiamo kaltinimo pagrįstumą, nė vienas iš jų nenurodo vienas kito kaip asmens, galbūt padariusio nusikalstamą veiką. Teismas pažymėjo, kad teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojų apklaustų G. B. ir V. Š. pozicija buvo tokia pati, kokią jie buvo nurodę ir juos apklausiant kaip įtariamuosius.
Prašymą nušalinti minėtą advokatą prokurorė teismui pateikė anksčiau įvykusiame teisiamajame posėdyje. Tada valstybinė kaltintoja teismui pateiktame dokumente nurodė, kad minėtas advokatas šioje byloje gina tris kaltinamuosius: A. S., V. J. ir R. I. Prokurorės teigimu, bylos nagrinėjimo metu teisme pastebėta, jog šis advokatas ikiteisminio tyrimo metu gynė kaip specialius liudytojus, o vėliau ir kaip įtariamuosius apklaustus V. Š. ir G. B., kurie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė teigė, kad 2023 metų gruodžio 5 d. teisiamajame posėdyje V. Š. ir G. B. buvo apklausti kaip liudytojai, šių asmenų parodymų turinys, valstybinės kaltintojos tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų teisėtumas yra ir gali būti ateityje kaltinamųjų gynėjų kvestionuojamas. Nors kaltinamieji A. S. ir V. J. savo pozicijos dėl kaltės neišsakė, tačiau, prokurorės tvirtinimu, iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog savo kaltės jie nepripažįsta. Kaip tvirtino prokurorė, advokatas arba advokato padėjėjas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmens, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams. Šiuo pagrindu valstybinė kaltintoja teismo prašė minėtą gynėją nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo.
Pats advokatas teismui teigė manantis, kad šioje byloje jis gali ginti kaltinamuosius. Kiti gynėjai teismui pareiškė, kad šis prokurorės prašymas apskritai negali būti nagrinėjamas, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Anot vienos advokatės, valstybinės kaltintojos pareiškimas yra lakoniškas, paremtas bendrojo pobūdžio teiginiais. Visi trys kaltinamieji teigė norintys, kad minėtas advokatas juos gintų.
Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas G. P., dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas T. E. bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
Parašykite komentarą