Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-06-20 |
Vykstant neuniversitetinių aukštųjų mokyklų pertvarkai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) suburta komisija jau pateikė savo išvadas dėl kolegijų jungimosi.
Viena iš jų – palaimintas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto jungimasis, Klaipėdoje steigiant Lietuvos jūreivystės akademiją. Pasak aukštųjų mokyklų atstovų, susijungimas turi teigiamos įtakos ne tik studentams, tačiau ir Klaipėdos regiono potencialui.
Anot ŠMSM šiam klausimui suburtos komisijos atstovo, Vilnius TECH potencialas būtų panaudojamas Klaipėdoje, kaip tai sėkmingai įgyvendinama ir kitose užsienio šalyse. Kartu tai leistų pasiūlyti aukštesnės kokybės inžinerines studijas uostamiesčio būsimiems jūrų transporto sektoriaus specialistams, taip pat užtikrinti galimybes tęsti studijas magistrantūros ar doktorantūros studijų programose.
Uostamiestyje esančiai LAJM susijungus su Vilnius TECH, Klaipėdoje numatyta įkurti Jūrų inžinerijos ir alternatyvios energetikos kompetencijos centrą ir pradėti Klaipėdoje rengti specialistus vėjo jegainėms ir jų priežiūrai. Be to, prie regiono plėtros stipriai prisidės ir Vilnius TECH turima laboratorija Juodkrantėje. Šiuose centruose savo kompetencijas galės plėsti ne tik studentai, bet ir dirbantys specialistai.
Anot LAJM vadovo Vaclavo Stankevičiaus, dėmesys uostamiesčiui išlieka didelis, o galimybės, kurios atsiranda susijungus aukštosioms mokykloms, prisideda prie dar didesnio Klaipėdos potencialo.
„Klaipėdoje esanti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla veiks ir toliau, tapusi dar stipresne – Lietuvos jūreivystės akademija, rengianti specialistus ne tik jūrų transportui ir uostui ar stiprinanti mokslinius tyrimus, bet ir pritraukianti investicijas bei besiplečianti į kitas, susijusias su jūrų pramone, sritis“, – pranešime cituojamas aukštosios mokyklos vadovas.
Anot jo, bendradarbiavimas suteikia daugiau galimybių vystyti studijas ir mokslinius tyrimus visų rūšių karinio transporto, karo logistikos, gynybinių sistemų kūrimo ir valdymo srityse.
„Vilnius TECH suteikia aukštas ir išvystytas transporto inžinerijos kompetencijas, kurių nepavyktų gauti jungiantis su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Be inžinerijos mokslų, Vilnius TECH vystoma alternatyvios energetikos sritis yra ypatingai reikalinga jūrinės energetikos plėtrai“, – sako V. Stankevičius.
Jis taip pat pabrėžia, kad susijungimas atveria kelius į inovatyvias ateities sritis – Klaipėdoje atsiranda galimybės dar labiau plėtoti vėjo parkų kūrimą Baltijos jūroje, nes Vilnius TECH ir Lietuvos jūreivystės akademija galės rengti šios srities specialistus bei tobulinti jų kvalifikaciją.
Jūreivystės mokyklai tampant universitetiniu padaliniu, atsiveria visiškai nauji horizontai studentams. Įgiję profesinio bakalauro diplomą, galės tęsti studijas susijusioje su jūrų transporto sektoriumi magistrantūroje, vėliau ir doktorantūroje. Anot LAJM direktoriaus, tai išskirtinė galimybė studentams įgyti dar daugiau žinių, kurias po studijų pritaikys uostamiestyje, dirbdami laivuose ar jūrų uosto įmonėse.
„Be jau minėtųjų sričių – tokių kaip inžinerijos ir alternatyvios energetikos studijos – Vilnius TECH suteiks uostamiesčio aukštajai mokyklai kokybinio postūmio, perkeliant daugiau mokslinių kompetencijų iš Vilnius TECH. Mes norime, kad Lietuva turėtų aukštos kompetencijos jūrinę bazę, kurioje būtų sudarytos sąlygos jūrininkų ir uosto specialistų rengimui bei kvalifikacijos tobulinimui. Tam yra būtini bendri moksliniai tyrimai, magistro ir doktorantūros studijos Vilnius TECH universitete“, – sako LAJM direktorius V. Stankevičius.
Jo teigimu, LAJM suteikiama galimybė dar plačiau atverti duris ir studentams iš užsienio. Anot V.Stankevičiaus, Vilnius TECH turi daugiausiai užsienio studentų Lietuvoje, tad, pritaikius gerąją rinkodaros patirtį, į uostamiestį galima pritraukti daugiau studentų iš kitų valstybių.
„Reikėtų dar pabrėžti ir didesnes galimybes bendradarbiavimui su užsienio šalių universitetais ir verslais. Joks kitas partneris negali sustiprinti šio ryšio“, – sako V.Stankevičius.
Jis taip pat akcentuoja, kad 300 kilometrų atstumas efektyviai partnerystei yra ne kliūtis, o atvirkščiai – atstumas didesnėms galimybėms tiek studentams, tiek visam Klaipėdos regionui.
Kartu LAJM vadovas pabrėžia, kad mokykloje nuo liepos mėnesio prasideda naujų studentų priėmimas. Tai bus pirmoji studentų karta, kuri baigs jau ne kolegiją, o Vilnius TECH universiteto padalinį – Lietuvos jūreivystės akademiją.
LAJM ir Vilnius TECH prisijungimą jau palaimino ŠMSM ir jos suburta komisija. Šiam projektui pritarti yra linkusi ir Susisiekimo bei Finansų ministerijos – susijungimo planas atitinka kolegijų stiprinimo plano tikslus, nustatytus Vyriausybės, rašoma pranešime.
Tai kaip iš tiesų vadinsis ši mokykla? Lietuvos jūreivystės akademija ar Vilniaus Gedimino technikos universiteto Jūreivystės mokykla?
Kartu LAJM vadovas pabrėžia, kad mokykloje nuo liepos mėnesio prasideda naujų studentų priėmimas. Tai bus pirmoji studentų karta, kuri baigs jau ne kolegiją, o Vilnius TECH universiteto padalinį – Lietuvos jūreivystės akademiją.
Norisi tikėtis, kad šis sprendimas pritrauks daugiau studentų į buvusią Jūreivystės mokyklą. (Žargoniškai- morechodkę). Teko kalbėtis su Jūreivystės mokyklos darbuotojais. Pagrindinis nusiskundimas -pustuštės auditorijos, didelis studijuojančių trūkumas. Mokyklos aprūpinimas mokymo priemonėmis geras, bet sunku pritraukti naujus studentus. Gerai, kad Jūreivystės mokyklos vadovas turi savo viziją. Lietuvai, jūrinei valstybei būtina turėti stiprią jūreivystės mokymo ir mokslo bazę. Naujo darinio pradžia bus sunki, bet tikslai verti atkaklaus, nuoširdaus darbo.
manot nieks nežino ir nemato kad šita mokykla NĖRA VALSTYBĖS PRIORITETAS, kad ji pilna mobinguojančių studentus samadūrų ir neišmanėlių, kad dalis suteikiamų žinių yra nekokybiškos ir kartais tik beletristika? Čia nėra asmenybę tobulinančių sričių, niekas (kaip anksčiau ,,prie ruso”) normaliai nemoko etikos, estetikos, kultūros ir pan.dalykų, o tas liudija apie lėtą mokymo įstaigos nuvertėjimą. Vilniaus valdžiagyviai yra nepajėgūs išmanyti jūrinius reikalaus, matyti šios srities ateities viziją, todėl manau su šia aukštaja bus taip kaip ir su kitais jau (dėl finansavimų taupymo) uždarytais Lietuvos institutais. O gal specialiai ši mokymo įstaiga nugyvenama tiek moraliniu, tiek materialiniu požiūriu?Ar kas girdėjot kaip vyriausybė, ką čia vyriausybė – BET KOKS VALDŽIUKAS AR VALSTYBINĖ ŽINIASKLAIDA normaliai kalbėtų ar rašytų apie tikrąją jūrinių reikalų reikalingumą Lietuvai, būtinybę gerinti jūreivystės padėtį, skatintų lietuviukus mokytis ,,eit į jūrą” ar dirbt uostų aptarnavimo specialistais? Aš to negirdėjau