Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-04-24 |
Klaipėdos savivaldybės užsakymų Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos surengtam Skulptūrų parke esančios sovietų karių palaidojimo vietos pertvarkymo konkursui pateiktos idėjos.
Jų autoriai neviešinami iki konkurso nugalėtojo paskelbimo.
Projektu FHV0409 siūloma šiaurinėje teritorijos dalyje, prie S. Daukanto gatvės, projektuoti dvi lygegriačias betoninės plokštės, „svetingai įtraukiančias į pertvarkomą erdvę, veikiančias tarsi „vartai“ bei nukreipiančias link atminimo kalvos”. Plokštėse suformuotos kiaurymės simbolizuotų žuvusius karius.
„Atminimo kalvoje, reguojant į Klaipėdos skulptūrų parke esančius pėsčiųjų judėjimo takus suformuotas tunelis – praėjimas, su aukštomis betoninėmis
sienomis sukuriančiomis erdvės suspaudimą. Būdamas tunelyje lankytojas atsiduria viename lygyje su palaidojimais, dėl tos priežasties bei apribotos erdvės jausmo, sukuriamas dramatiškumas. Sukuriama įtampa tarp praeities ir ateities, gyvenimo ir mirties. Atnešus gyvybę į atminties vietą, mirusieji sulaukia pagarbos, kurios nusipelno, ne tik vieną dieną metuose. Patikslinus, šioje vietoje palaidotų karių vardus ir pavardes, juos numatoma metalinėmis raidėmis pažymėti tako vidinės sienos plokštumoje, priešingoje pusėje numatoma įrengti suolą besitęsiantį per visą tunelio ilgį.
<…> Dangose panaudotos fachverko konstrukcijos elementų formos, kurios yra būdingos senamiesčio architektūrai. Elemantai paįvairina bei funkciškai suskaido kuriamą struktūrą, tačiau nedominuoja bei neužgožia pagrindinių memorialo elementų”, – rašo idėjos autoriai, linkę pertvarkomą teritoriją dalinti į keturias funkcines zonas.
Projekto NAU2023 autoriai siūlo tvarkomą erdvę integruojama į bendrą „Skulptūrų parko audinį”.
Įgyvendinant jų idėją būtų gausinamas žaliųjų zonų plotas ir sodinama daugiau naujų medžių, išsaugomos akmeninės lentos su pavardėmis ir jomis pažymima palaidojimų vieta, bet atsisakoma erdvę ribojančių betoninių sienučių, įrengiami nauji pėsčiųjų takeliai.
Trumpai informacijai apie teritoriją pateikti būtų įrengta lenta su tekstas lietuvių, rusų ir anglų kalbomis bei QR kodas, tekstas Brailio raštu.
Projektas, pavadintas AAA4321, siūlo sukurti Ramybės skverą, kuriame būtų gėlių sodas, fontanas, „Sielų pieva” – karių laidojimo vietoje esanti kalva (dieną – želdinių pieva, naktį – švieselių pieva, kaip simbolinė sielų pieva) ir esami kryžiai bei tarybinių karių antkapinis paminklas.
Projekto SSS2023 autoriai „sutaikyti užkariautojus su jų užkariauto miesto ankstesniais ir dabartiniais gyventojais, apjungiant šiuo metu atskirtas kareivių ir civilių amžino poilsio erdves į bendrą tylios atminties parką”.
„II pasaulinio karo sovietinės armijos kareivių palaidojimo vietą, šiuo metu izoliuotą nuo aplinkos pylimu, betoninėmis sienomis ir aklina gyvatvore, siūloma takais ir vizualiniais ryšiais apjungti su likusia buvusių miesto kapinių, dabartinio parko erdve”, – rašo autoriai.
Jie irgi siūlo mažinti kietų dangų kiekį, dėl to, kad memorialai didesnę laiko dalį būna tušti, daugiau želdinių esą pagerins vaizdą ir patrauklumą pavieniam lankymui. Pagarbai gėlėmis siūloma granito plokščių aikštelę buvusios ugnies vietoje.
Projektu KNT1724 siūloma formuoti reljefo kalvą su „praeinama pasukta ryšių sistema”.
Sovietų karių kapavietėje esamo memorialinio antkapinio paminklo vietoje įrengiama nauja atraminė sienutė su išsaugojamom memorialinėm žuvusiųjų lentom. O vakarinėje dalyje, kuri yra neužlaidota, įrengti jubiliejinį paminklą Imanueliui Kantui, kuris „kaip atvira praeiviams „knyga“ supažindinantų praeivius su švietėjo mintimis”.
Paskutinio projekto, pavadinto KLP0700, autoriai siūlo demontuoti šiuo metu esančias sienas ir atminimo monumento elementus, atveriant erdves miestui, atsisakyti laiptų.
„Už dabartinės įamžinimo sienos esantis reljefo pakilimas nenaikinamas, tačiau išardžius sieną, suformuojama nuolaidi kalvelė, prisitaikanti prie naujų takų. Kalvelė išlieka kaip erdvę formuojantis ir intymumo suteikiantis elementas, tačiau tampa laisvai prieinama ir iš parko, ir iš gatvės pusės, gali būti naudojama rekreacijai ir pasyviam poilsiui. Esami teritorijos medžiai išsaugomi ir pildomi naujais, sodinama krūmų ir daugiamečių žolinių augalų”, – rašo autoriai.
Jie siūlo Sovietų sąjungos karių įamžinimui pasirinkti dviejų formatų granito plokštes, kurios būtų montuojamos įvairiuose aukščiuose, kuriant laiptuotą nereguliarią struktūrą. Aukštesnės plokštės būtų panaudojamos palaidotų karių pavardėms iškalti. Granito plokščių eilės kai kur pertraukiamos paliekant vietos medžiams ir daugiamečių žolinių augalų plotams.
Takai ir centrinė įamžinimo erdvė būtų apšviečiami įvairaus tipo LED šviestuvais, taip pat būtų apšviečiamos centrinės įamžinimo erdvės medžių lajos.
INFORMACIJA
Projekto konkursui pateikti projektai (planšetės su aiškinamaisiais raštais spausdintine forma) eksponuojami iki gegužės 5 d. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose adresu Bažnyčių g. 6-1, 91246 Klaipėda.
Viešas pateiktų projektų recenzijų pristatymas vyks gegužės 5 d. (penktadienį) 10 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose.
S. Daukanto gatvėje yra palaidoti sovietinės Raudonosios armijos kariai, žuvę 1945 metų sausį vykusiuose mūšiuose su nacistinės Vokietijos kariuomene dėl Klaipėdos. 1975 metais karių palaikai į šią palaidojimo vietą perkelti ir iš Klaipėdos rajono bei dabartinės Lietuvininkų aikštės.
Šiuo metu čia yra įrengtos 47 pilko granito atminimo plokštės su 694 karių pavardėmis. Po Rusijos invazijos į Ukrainą pernai buvo demontuota kompozicija, kurią sudarė du vertikalūs balto betono skydai, tarp jų nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda, ir paminklas, kurį sudarė postamentas, bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė ir rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginys. Taip pat demontuotos informacinės lentos su užrašais apie „Klaipėdos miesto išvadavimą“ lietuvių ir rusų kalbomis, akmeninė plokštė su užrašu apie „žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose kalinių“ amžinąją atmintį.
Nereikia miesto centre kapiniu ,juk kapus prie ruso is sios vietos rusu okupantai ir komunistai iskele ,teisingiau liepe giminems perlaidoti,o dabar Lietuva turi spresti kur deti tuos okupantu palaikus tiek vokieciu tiek rusu ,jiems ne VIETA LIETUVOJE.Vokieciai turetu savo kariu palaikus isvezti i ju tevyne VOKIETIJA.Mums nereikia buvusiu okupantu musu teritorijoje.Juk rusai griauna tremtiniu pamiklus rusioje ,o susaudytus nekaltus Lietuvos ir kitu respubliku gyventojus tai sulygino palaiku vieta ir padare aerodroma,Reikia kreiptis i rusija ,kad savo raudonojo maro karius -okupantus isvezru i savo placiaja tevyne .Ka dabar Ukrainoje rusu galvazudziai daro su zmonemis ir ka gal ukrainieciai sutiks jiems kokius tai paminklus statyti.Issiblaivinti reiketu ne ,kitaip kokie gali buti cia svarstymai.
Vietoje mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo visokių monumentų statymui, užtektų išardyti plyteles (kurios ir taip jau sukiužusios) ir jų vietoje užsėti žolę, paliekant siaurą takelį prie esamos sienelės su žuvusiųjų pavardėmis. Kuklu, paprasta ir nesipykstant.
Pievelė..lentelė..viskas..kaip pasaulio daugelyje šalių.Kodėl mes darželius kapinėse darom?O jau miesto centre neturi būti jokių kapinių ir darželių su gėlėm.
dirbtinė problema sprendžiama. Kalavijas kaip paminklas nebutina nugriauti. Beto paminklas (kalavijas) buvo isskirtinis.
ps kam vaidenasi sovietmetis.. prmenama kad jau 30 metu kaip nepriklausomi..
„Atnešus gyvybę į atminties vietą, mirusieji sulaukia pagarbos, kurios nusipelno, ne tik vieną dieną metuose’ ………. Rimtai???? Kas rašė šitą briedą? Jūs save girdite? Ar būtent todėl neatskleidžiamos autorių pavardės, kad niekas nesužinotų kas per „Henijus” tai parašė?
Vokečiai planavo palikti tik 10% lietuviu vergauti. Kitus planavo po žydų iššaudyti ir sudeginti.
Tad 1991 metai Lietuvoje 3mln. 500 tūk. gyventojų.
,2019m. 2mln. 700 tūk.
Matomai mūsų valdžia vykdo …..gyventojų….g.
Galbūt galima būtų paprašyti nuorodą į šią informaciją? Kažkaip neteko girdėti apie nacių ketinimus išžudyti lietuvius. Turbūt painiojate su slavais, kurių eilė buvo po žydų. Šiaip, mūsų tautiečiai ženkliai talkininkavo naciams Holokauste , išnaikinat 95 proc. Lietuvos žydų.
Uzbekas paimtas į Sovietų armiją žuvo kovodamas Klaipėdoje.Musulmonas.Palaidotas čia.Jo vargšė motina verkė Uzbekistane ir niekada neturėjo lėšų aplankyti kapo.Ar klausė kas vargšo 18 mečio kareivio nori jis Klaipėdoje , prie jūros galvą padėti? Turėjo pasirinkimo laisvę?Pagalvokim apie tai dergdami kapus.Kuo mes tada geresni už okupantus? Kuo?
Lengviausia viską išgriauti ir užsėti žolytę – kas būtų nieko naujo dabartinėje cancel kultūroje. Bet gal galima kažką įdomesnio?
Gvazdikai augs kaip augę, ir bus žmonių, kuriems jie svarbūs. Jie juos nešis jei ne čia, tai kitur. Tad norisi, kad laimintis projektas dar labiau nepriešintų žmonių tarpusavyje.
Vilčių teikia Ramybės skveras ir darbas su paminklu Kantui. Sėkmės perkeičiant tą pavargusią vietą. Tai yra svarbu.
Ne paminklus reikia statyti, o perkelti palaikus, kiek jų ten likę, į normalias kapines.
Ne vieta okupantų kapams miesto centre.
Pritariame jums. Turint omeny Z šalies agresiją, nenorime, kad tą šalį palaikantys žmonės turėtų vietą, kur savo gvazdikus kraut
Išvada tu išvada, jei jie ne žūtų taves išvada nebūtų
Jokių monumentų.
NAU2023
mūsų provincijos euforijos pagauti politikai pradžiai puolė ir priėmė sprendimą -nugriauti kalaviją, o po to , lyg išsigandę savo sprendimo, ėmėsi organizuoti architektūrinį konkursą – okupantams, žudikams, prievartautojams. Kaip paaiškėjo, kurių gal net nėra aplamai čia palaidota. Šekit architektai, privalote, ką nors dabar siūlykite.
Kad nebūtų kur gvazdikų dėt.
Tinkamiausias yra pievelė AAA4321
Manau užtektų sulyginti ir žole užsėti. Ir mažo kryželio su užrašu- „čia ilsisi okupantų kariai, kurie nespėjo prievartauti ir tremtį mūsų tautos”.
Deja spėjo