Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-04-01 |
„Atvira Klaipėda” toliau pasakoja apie tai, kas dėjosi Klaipėdos krašte prieš šimtmetį.
Šįkart skaitytojus supažindinsime su 1923-iųjų sausio 18-osios įvykius liudijančiais dokumentais, atskleidžiančiais tuo metu tvyrojusią įtampą dėl į uostą atplaukusių karinių Antantės laivų.
Prancūzijos karo laivai Klaipėdoje. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) saugomas ir dar vienas sukiliminės direktorijos prezidento Erdmono Simonaičio vardu parengtas dokumentas (nurodoma, kad tai vertimas iš prancūzų kalbos), tikriausiai esantis šablonu, skirtu kreiptis į įvairių šalių užsienio reikalų ministrus.
Jame E. Simonaitis pirmiausia pabrėžė, kad sukilimo operacijos dalyviai nors ir „baisiai sunaikinti prancuzų ugnimi, o vis-tik pergalėtojai” paliko Prancūzijos kariams visišką laisvę ir netgi grąžino jiems ginklus.
„Krašte viešpatauja ramybė ir pavyzdinga tvarka, tik vien p. Pėtisnė vis dar nesilauja bandęs eiti Aukštojo Komisaro pareigas, ir prancūzu kariuomenė nenori pildyti paliaubų sąlygų. Beto Klaipėdos uostan įplaukė tris karo laivai, viens anglų ir du prancuzų; laivai iškėlė krantan kariuomenės. Visi šitie faktai labai erzina gyventojus ir sukilusią kariuomenę taip, kad nauji susirėmimai labai gręsia krašto ramybei. Gyventojai yra nusistatę ginti iškovotas laisves visomis primonėmis”, – rašoma šiame dokumente.
E. Simonaitis adresato prašė „teiktis padaryti reikalingų žingsnių”, kad iš uosto išplauktų minėtieji kariniai laivai, kad kuo greičiau būtų atšauktas Klaipėdos krašto vyriausiasis komisaras Gabriel Jean Petisné ir išvesta prancūzų kariuomenė.
Direktorijos pirmininkas garantavo, kad užtikrins tvarką, ramybę ir svetimšalių neliečiamybę.
„Pagaliau skaitau savo pareiga įspėti Jūsų Ekscelenciją kad naujos kariuomenės kraštam iškėlimas bus laikomas kaipo pasikėsinimas ant krašto laisvės ir tokiam žingsniui bus priešinamasi visomis galimomis priemonėmis”, – perspėjo E. Simonaitis.
Apie šią notą tądien premjerui Ernestui Galvanauskui pranešė buvęs užsienio reikalų ministras Juozas Purickis, tapęs neoficialiu jo atstovu prie „sukilėlių valdžios”. Kartu jis informavo, kad be anglų karo laivo į Klaipėdą jau buvo atplaukę ir du prancūzų laivai.
„Išlipė apie dvylika anglų kareivių kurie saugoja Petsine, šiaip jau santykiai geri”, – rašė J. Purckis.
Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karių sargyba prie vyr. komisariato. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
Jis paminėjo ir tai, kad atvykusi geležinkelio komisija sutarė, kad Lietuva nuomos Klaipėdoje „geležkelio medžiagą”.
Naujojoje Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengtoje knygoje „1923-ieji Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai” yra ją parengusių istorikų paaiškinimas, kad tokia sutartis sausio 18 d. turėjo būti sudaryta tarp naujosios Klaipėdos krašto direktorijos ir Lietuvos susisiekimo ministerijos įgaliotinių Juozo Jaskevičiaus ir Jurgio Iljino. Pagal ją visi krašto platieji geležinkeliai, pašto ir telegrafo ir telefono tinklai su visa įranga koncesijos pagrindais penkeriems metams turėjo būti atiduoti eksploatuoti Lietuvos susisiekimo ministerijai.
„Nustatyta, kad traukinių riedmenys bus paimti iš direktorijos žinios, o sąstatai iš Lietuvos. Visas geležinkelio, pašto, telegrafo ir telefono išlaidas ir pajamas administruos Susisiekimo ministerija, kuri, sutarusi su direktorija, nustatys tarifus ir pervers 50 proc. nuo grynojo pelno direktorijai”, – rašoma knygoje.
Geležinkelio derybų ir karo laivų atplaukimo faktai buvo minimi ir sausio 18-osios Tilžės krašto komisariato kriminalinės policijos pranešime apie padėtį Klaipėdos krašte, kuris dabar yra saugomas Lenkijos archyvuose ir paskelbtas minėtoje knygoje.
„1923 m. sausio 18 d. 9 val. ryto dvi Prancūzijos kanonierės „Senegal” ir „Algerien” atvyko į Mėmelį ir išmetė inkarą reide. Iki šio vakaro jos dar liko visiškai nepastebimos. Pačiame Mėmelio mieste vyrauja ramybė ir tvarka, gyventojai užsiima įprastais reikalais, lietuviai jų niekaip netrikdo. <..> Tuo tarpu Anglijos eskadrinis minininkas prisišvartavo prie Žiemos uosto krantinės, denyje parengti kulkosvaidžiai, krantinėje priešais patruliuoja anglų sargybinis. Prie Mėmelio prefektūros be prancūzų dabar įrengtas ir anglų sargybinių postas. Tuo tarpu Prancūzijos kanonierės prisišvartavo Žiemos uoste prie išsilaipinimo aikštelės, priešais kurią ant krantinės stovi prancūzų sargybiniai. <…> Karo laivui atplaukus į Mėmelį jokių kovinių pozicijų lietuviai neužėmė. Jie sakė, kad viskas gerai, jog atplaukė Anglijos laivas, kad dabar jis turėtų būti neutralus. Lietuvių patruliai juda krantinėmis pro karo laivus ir prie šių laivų įrengtus kitataučių postus”, – rašoma šiame pranešime.
Jame taip pat buvo informuojama, kad trys krašto policijos pareigūnai, patekę į nelaisvę per kautynes prie Sendvario tądien buvo paleisti į laisvę. Anot šios kriminalinės policijos agentų žuvusiųjų skaičių lietuviai slėpė, bet kartu pripažino, jog buvo 14 aukų. Kartu buvo daroma prielaida, jog jų turėtų būti gerokai daugiau.
Tuo metu Lietuvos atstovybės Maskvoje patarėjas Leopoldas Bagdonas sausio 18-ąją į Kauną pranešė, kad „dėl Klaipėdos įvykių Užsienių Liaudies Komisarijato nusistatymas kitoks nei Kominterno ir partijos organų”.
„Rusų valdžia patenkinta įvykiais ir reiškia palankumo”, – rašė patarėjas.
Knygoje „1923-ieji Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai” yra paskelbtas tos dienos oficialaus Kremliaus ruporo „Pravdos” tekstas, kuriame Eltos pranešimas, jog Lietuvos reguliariosios pajėgos nedalyvavo Klaipėdos įvykiuose vadintas „visišku prasimanymu”.
Parašykite komentarą