Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-02-23 |
Šios profesijos egzistuoja tik Klaipėdos uoste veikiančiose kompanijose, o specialistų paklausa yra milžiniška.
Jau beveik metus Klaipėdos konteinerių terminale (KKT) talmanė dirbanti, prieš tai dešimtmetį Italijoje gyvenusi ir įvarius darbus ten dirbusi Lina Steponaitytė sako, kad dabartinės savo profesijos nekeistų į jokią kitą.
Mes, kaip krovos kompanija, vykdome krovinių perkrovimo procesus bei užtikriname jų saugojimo paslaugas. Perkrauname įvairiausių rūšių, svorio ir vertės krovinius, todėl vedama griežta jų apskaita. Visi atvežami ar išvežami kroviniai yra perskaičiuojami, o rezultatai sulyginami su juos lydinčiais dokumentais, įforminami jų priėmimo dokumentai. Būtent visa krovinių apskaita terminale ir rūpinasi talmanas, dar kitaip vadinamas krovinių apskaitininku.
Prieš darbą KKT beveik dešimtmetį gyvenau Italijoje, kur dirbau įvairius darbus: pradedant nuo administratorės iki restorano vadybininkės. Tačiau atėjo metas, kai suvokiau, jog noriu grįžti į Lietuvą. Susipakavau daiktus ir grįžau į nieką. Neturėjau darbo, tik suvokimą, jog nenoriu dirbti biure prie kompiuterio. Tuomet prasidėjo darbo paieškos, o juk kai ieškai visuomet ir randi.
Sulaukiau kvietimo iš Užimtumo tarnybos, jog organizuojamas uosto įmonių prisistatymo renginys, kuriame atstovai dalinsis informacija apie profesijas, kurių trūksta uoste. Sudalyvavau ir išgirdau apie talmano profesiją. Mane „užkabino“ ir jau kitą dieną vykau į darbo pokalbį KKT, kur ir likau kaip darbuotoja.
Mūsų terminale kiekviena diena yra skirtinga. Kasdienė darbotvarkė skiriasi nuo to, kiek ir kokių krovinių atvyko naktinės pamainos metu, kiek ir kokių krovinių liko terminale saugojimui, kiek ir kokių krovinių turi būti išvežta, todėl nuolat esu judėjime ir veiksme. Taip pat tikrinu sandėliuose esančių krovinių apskaitą, rūšiuoju krovinius pagal grupes, atlieku kitas reikiamas apskaitos funkcijas, rengiu įvairias statistines ataskaitas. Mano darbo dienoje sėslumui vietos nėra, todėl ją apibendrinčiau, kaip aktyvią ir organizuotą.
Mano komandą išimtinai sudaro tik vyrai – dokininkai, kurie atlieka krovinių fizinį iškrovimą ir pakrovimą, todėl pirmaisiais darbo mėnesiais vienas svarbiausių iššūkių buvo užsitarnauti komandos pasitikėjimą. Žmonėms labai svarbu įsitikinti, ar kiti yra tie, kas sakosi esantys ir ar jie padarys tai, ką žada padarysiantys. Svarbu ir tai, kad pasitikėjimas būtų abipusis. Jei pasitikėjimo nėra – bendras darbas irgi neįmanomas.
Manau, kad per kasdienį ir nuoseklų savo darbą, užsitarnavau šį pasitikėjimą ir šiandien galiu drąsiai teigti, jog esame komanda. O su profesionalia komanda likę iššūkiai jau nebebaisūs ir yra įveikiami.
Tiesa, mano darbas nuolat vyksta lauke ir nenuspėjamomis oro sąlygomis, todėl ir tai yra tam tikras iššūkis, bet man tai patinka ir mielesnio darbo dabar neįsivaizduoju.
Tik atrodo, kad tai vyriškas darbas, bet jame nereikia kilnoti sunkumų, tai organizacinis darbas. Juk šiais laikais moterys net lėktuvus valdo. Paprasčiausiai reikia nebijoti darbo lauke ir įvairiomis oro sąlygomis, ypač Klaipėdos krašte.
Manau, jog mus tebeveikia susiformavęs požiūris, kad tai yra sudėtinga, „vyriška“ specialybė, nors tai visiškai nėra tiesa. Dažnai stereotipų įtaka pasireiškia dar šeimoje, kur nuo mažens yra formuojama, kokie darbai dera mergaitei ir kokie – ne. Todėl man labai pasisekė, kad mano šeimoje nebuvo tokio požiūrio, nebuvo vyriškų ar moteriškų darbų. Šeimoje augome dvi seserys, mūsų vaikystė buvo labai atvira ir niekada negirdėjome tokio dalyko, kad tu ko nors negali, tau tai nepridera tik dėl to, kad esi mergaitė.
Pirmiausia – organizuotumu ir gebėjimu suvaldyti komandoje esančias skirtingas žmonių savybes, kruopštumu ir didesnio paveikslo matymu nei tik tuo metu atliekamo darbo.
Mano aplinkoje nieko nestebina. Bet kurie nežino, būna, kad su nuostaba balse perklausia: „Ką dirbi? Koks ten tavo profesijos pavadinimas? Nesu apie tokią nieko girdėjęs“.
Parašykite komentarą