Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-11-15 |
Visą lapkritį galite aplankyti tapytojo Antano Garjono personalinę tapybos parodą „Dabarties nuotaikos“, kuri eksponuojama Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje, J.Janonio g.9. Dabar gamtoje nykiausias metų laikas, netrukus dieną visai pasiglemš tamsa, tačiau Antanas gyvena visai kitose dabarties nuotaikose: jo drobėse ryšku, ekspresyvu ir spalvinga. Įėjęs į parodų salę nė nepajunti, kaip įsisuki į ryškių spalvų verpetą ir gauni didžiulį energijos pliūpsnį. Antano drobėse nėra smulkių išdailintų detalių, nugludinto išbaigtumo. Atrodytų, kad paveikslą menininkas nutapo vienu įkvėpimu, drobėje į vieną visumą sujungdamas monumentalias abstrahuotas geometrines formas ir ekspresyvius, netikėtus spalvų derinius.
Įkvėpimo ir idėjų savo kūriniams tapytojas semiasi iš gamtos. Vienas arba su šeima, turėdamas laisvą valandėlę stengiasi ištrūkti į pamarį – Rusnę ar Ventę, kad kuriam laikui pripildytų vaizdų archyvą būsimiems kūriniams. Tačiau lietuviško peizažo ar idiliškų kaimo vaizdų Antano tapyboje nėra. Jo tapyba labiau urbanistinė, o paveiksluose dominuoja abstrahuoti miesto vaizdai. „Kaimą jau ištapiau, – sako Antanas. – Buvo toks laikotarpis mano kūryboje. Vienas darbas taip ir vadinosi „Nostalgija kaimui“.
A. Garjono kūryboje yra buvęs ir marinistinės bei portretinės tapybos periodas. Jūra tapytojo nesuviliojo, o portretą Antanas įvaldė profesionaliai. A.Garjono tapytas sūnaus portretas 1985 metais buvo eksponuojamas ir Japonijoje. Dabar jau sunku prisiminti, kas ir kodėl atrinko keletą klaipėdiečių menininkų tapytų portretų ir išvežė juos į Japoniją. Antanas prisimena, kad parodoje kartu buvo eksponuojami A. Ilginio, A. Jurevičiūtės, O. Saurbajevos ir A. Pukštaičio kūriniai.
Lūžis Antano kūryboje ir perėjimas prie abstrakčios tapybos įvyko 1990 – aisiais, po didžiosios personalinės parodos Klaipėdos Parodų rūmuose (dabar KKKC parodinėje erdvėje). Tapytojo darbai buvo eksponuojami didžiulėje erdvėje antrajame rūmų aukšte. Atrodytų, geresnio įvertinimo nė negali būti, tačiau Antanas labai kritiškai įvertino tuometinę savo kūrybą. „Taip kritiškai pasižiūrėjau į savo eksponuojamus paveikslus, kad po savaitės jau galėjau juos nukabinti, ir niekas jos nė neprisimintų“, – prisimena Antanas. Bet ši paroda ir kritinis autoriaus žvilgsnis buvo naudingas, nes būtent nuo to lemtingo vernisažo Antano Garjono kūryboje atsirado nauja tapybos kryptis – figūratyvinė abstrakcija.
Dabartinė Antano Garjono tapyba yra nepaprastai išraiškinga: atsisakydamas siužetiškumo, kūrybinei raiškai tapytojas dažniausiai pasitelkia tik formą ir spalvą. Tokiai ekspresyviai tapybai reikia intuicijos, ypatingos spalvinės klausos ir begalinės drąsos improvizuoti.
Tapytojas nuolat eskizuoja – kiekvienas naujas kūrinys pirmiausiai gimsta vaizduotėje, o paskui iš daugybės eskizų Antanas kuria paveikslą. Žinoma, kad kūryba racionaliam planavimui nepasiduoda: gali būti numatęs paveikslo siužetą, daugmaž apmąstęs spalvinius derinius, tačiau kūrybos procese viskas susidėlioja kitaip. Ir kartais net negali paaiškinti, kodėl taip nutinka. Labiausiai nepaklusni yra spalva.
„Kitą sykį net išsigąstu, kodėl čia aš taip stipriai, gal taip nereikia, pradedu taisyti, narplioti spalvas, o tada tik sugadinu. Pamažu pripratau nebijoti ryškių spalvų ir vis dažniau susilaikau nuo taisymų. Svarbu išmokti ne atsisakyti ryškių atspalvių, ne gesinti juos, o sugebėt taip derinti spalvas, kad jos gražiai skambėtų tarpusavyje ir kaip inžinerinėje konstrukcijoje paremtų bei prilaikytų viena kitą. Kartais įvedu į paveikslą kokią ryškią spalvą, tos vienos intensyvios lyg ir turėtų užtekti, bet matai kad ne, neužtenka. Įvedu dar vieną ir pats nustembu, kaip viskas pasikeičia: buvusi labai ryški spalva, atsidūrusi greta kitos dar ryškesnės, savaime prigęsta. Taip intuityviai tas spalvas ir komponuoju“, – apie spalvų dėliones pasakoja Antanas.
Kartais būna visko: vienam darbui menininkas sunaudoja daugybę dažų, ilgą laiką sugaišta komponuodamas spalvas, o spalvų skambesio ir spalvinės perspektyvos taip ir neišgauna. Tuomet Antanas be gailesčio nubraukia tirštą dažų sluoksnį plačia mentele ir po kurio laiko prie drobės grįžta dar kartą. Būna gaila įdėto darbo, bet Antanas kitaip negali – jis yra reiklus sau: „Jei Aukščiausiasis skyrė man tokį darbą, tokią misiją, tai ir turiu tapyti kuo geriausiai“.
Tapyba yra Antano Garjono pašaukimas ir visas gyvenimas. Kas žino, kaip būtų pasisukęs tapytojo likimas, jei ne lemtingas susitikimas su piešimo mokytoju Augustinu Virgilijumi Burba. Nežinia kieno valia tuomet dar visai jaunas grafikas buvo paskirtas dailės mokytoju į Tūbausių kaimo mokyklą, bet vaikams tai buvo laimė, o Antanui tiesiog likimas. Tūbausių mokykloje A.V.Burba įkūrė dailės būrelį, į kurį užsirašė apie dvidešimt būsimų menininkų. Tačiau po savaitės, pamatę, kad teks ne tik pramogauti, bet dar ir dirbti, dalis lankytojų nubyrėjo. Po mėnesio būrelį paliko dar keli. Galiausiai Antanas liko vienintelis Augustino Virgilijaus Burbos mokinys. Kaimo mokykloje užsimezgusi judviejų draugystė nenutrūko iki šiol – grafikas Burba yra svarbiausias Antano kūrybos vertintojas, kritikas ir patarėjas.
Baigęs mokyklą, Antanas Garjonas tęsė dailės studijas Telšių taikomosios dailės technikume (dabar VDA Telšių fakultetas), čia jis studijavo metalo plastiką, tačiau širdis visada linko prie tapybos ir prie spalvų.
Metalo plastiką, žinoma, išbandė: reikėjo sukurti diplominį darbą ir pademonstruoti savo meistrystę. Telšių taikomosios dailės technikumo diplomantas tuomet sukūrė įspūdingą kaltinę tūrinę iškabą Statybos melioracijos valdybai. Darbas buvo puikiai įvertintas, iškaba ilgą laiką puošė ir reprezentavo įmonę, tačiau prie metalo Antanas Garjonas negrįžo. Negalėjo atsilaikyti tapybos traukai.
Antanas Garjonas yra nepaprastai darbštus kūrėjas. Kūrybinių prastovų jo gyvenime beveik nebūna, nes tapytojas žino, kad kūryba yra ne tik duotybė, bet ir valios išbandymas. Tik dirbdamas gali išmokti kažko naujo ir siekti didesnių tikslų. Savojo svajonių paveikslo Antanas dar nėra nutapęs ir sako nesąs pasiekęs kūrybinių aukštumų. Jis tiki, kad dar viskas priešaky. Belieka tik palinkėti menininkui didžiausios kūrybinės sėkmės, o jus visus pakviesti aplankyti parodą iki lapkričio 30 dienos.
Parašykite komentarą