Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2022-10-11 |
Aplinkos apsaugos agentūra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pateikė pastabas dėl planuojamos užteršto grunto aikštelės (būsimo terminalo pagrindo) statybos Kairių g. 19. Dabar jau direkcijai teks rengti ir šio projekto poveikio aplinkai vertinimą (PAV).
Rengiant šį vertinimą Uosto direkcijai teks išsamiai atsakyti į kontroliuojančių institucijų surašytas pastabas, nes „atrankos informacijoje pateiktų duomenų apie atliktus mokslinius tyrimus nepakanka įvertinti, ar planuojamos ūkinės nebus teršiama aplinka”.
Užteršto grunto aikštelėje šiuo metu yra sandėliuojamas iškastas marių gruntas, kuris pagal specialią technologiją yra patalpintas į specialius geosintetinius konteinerius. Juose gruntas yra nusausinamas.
Pastabose direkcijai nurodoma, kad „tyrimai dėl pavojingų medžiagų išsiplovimo su iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos iškastu IV užterštumo klasės gruntu nebuvo atlikti”. Taip pat nurodoma, kad tyrimai, vertinant pavojingų medžiagų išsiplovimą, buvo atlikti naudojant distiliuotą vandenį. O poveikio aplinkai vertinimo metu būtų pateikiamas tikslesnis bandinių tyrimo aprašymas, pagrindimas, būtų galimybė atlikti papildomus išsiplovimo tyrimus.
Nurodyta išnagrinėti planuojamą naudoti technologiją, išsamiai išanalizuoti numatomą naudoti gruntą, įvertinti galimas grėsmes aplinkai, numatyti prevencines priemones galimam neigiamam poveikiui išvengti.
Taip pat nurodyta atlikti poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai (dėl galimo vandens, žemės, oro taršos, kvapų susidarymo) vertinimą. Poveikio aplinkai vertinimo metu būtų galima nustatyti, kokių ir kiek pavojingų medžiagų yra produkto sudėtyje, būtų išsamiai išnagrinėta, kiek ir kokiais teršalais bus užterštas susidaręs vanduo, būtų numatyti tinkami, saugiausi vandens aplinkai tvarkymo būdai.
INFORMACIJA
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teigia, kad užteršto grunto aikštelėje sandėliuojamas iškastas marių gruntas, kuris pagal specialią technologiją yra saugiai patalpintas į specialius geosintetinius konteinerius, į aplinką nepatenka. Gruntas šiuose geosintetiniuose konteineriuose yra nusausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją.
Akvatorijos dugne iškastas gruntas kartu su vandeniu uždarais vamzdynais pasiekia užteršto grunto saugojimo aikštelę, kurioje sumaišomas su flokuliantu (medžiaga, kuri suriša/sulaiko kenksmingas medžiagas grunte), todėl į aplinką grąžinamas tas pats marių vanduo. Teigiama, kad toks gruntas gali būti saugojamas mažiausiai 50 metų – tiek konteinerių medžiagai suteikiama gamintojų garantija.
Anot direkcijos, pasaulinė praktika rodo, kad tokiu būdu sutvarkytą gruntą galima racionaliai panaudoti kaip statybinę medžiagą formuojant naujas teritorijas. Užteršto grunto aikštelėje susandėliuota 259 220 kub. m. iškasto grunto. Teigiama, kad šis kiekis yra nenuginčijamas ir tikslus, kadangi buvo apskaičiuotas pagal atliktus Uosto direkcijos batimetrinius (gylių) matavimus prieš kasant užterštą gruntą ir atlikus minėtus darbus.
Ar čia kaip tik tas labai labai užterštas uosto gilinimo gruntas, kurio dėl pernelyg didelio jo užterštumo (!), negalima net į Baltijos jūroje esantį užterštų medžiagų sąvartyną supilti, kad neužterštų to sąvartyno? O Klaipėdos pietinio uosto statybai bus kaip tik.
O naujojo uosto direkcijos pastato statybai šitas užterštas dumblas netinka? 🙂