Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-09-07 |
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto (KU JTI) mokslininkų komanda sėkmingai grįžo iš ekspedicijos į Arktį. Jungtinė septynių Lietuvos ir Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto (IO PAN) tyrėjų grupė dirbo Špicbergeno saloje (Norvegija), pirmieji tyrė naują lagūną Arkties pakrantėje.
Lietuvai atstovavo prof. Sergėjus Oleninas, dr. Andrius Šiaulys, dr. Tobias Politi ir dr. Aleksėjus Šaškovas.
Mokslininkams teko naudotis dešimtmečio senumo žemėlapiais.
„Tai įnešė tokio gero chaoso į mūsų ekspediciją. Taip pat leido mums pasijusti atradėjais, mes plaukėme į visiškai nežinomas teritorijas. <…> Strigo valtis, reikėjo ją tempti, klampoti, bet galiausiai nusigavome prie to ledyno, kurį mes visą laiką matėme. Tada pagaliau atsikvėpėm ir pasistūmėjom su savo tyrimu“, – įspūdžiais dalinosi A. Šiaulys.
Špicbergeno sala priklauso Svalbardo salynui – arčiausiai Arkties vietai, prieinamai visiems europiečiams. Pagal Svalbardo sutartį, šioje žemėje kiekvienas gali vykdyti ekonominę ir mokslinę-tiriamąją veiklą. Salyne gyvena iki 3000 nuolatinių gyventojų ir kiek daugiau poliarinių lokių.
Eidembuktos lagūną suformavo vos prieš kelis dešimtmečius atsitraukęs tirpstantis ledynas. Dėl visuotinio atšilimo per pastaruosius 10 metų ledynas atitolo dar 500 metrų. Šis procesas padeda suprasti, kas vyko Baltijos jūroje prieš 10-12 tūkst. metų. Lagūną mokslininkai pirmą kartą išvydo 2019 m., o pirmuosius tyrimus pradėjo dar pernai.
S. Olenino teigimu, jų tyrimų plotas siekia 25-30 kv. km arba maždaug ketvirtadalį Klaipėdos.
Tiriamą lagūną iš vienos pusės supa ledynas, iš kitos – arktinė tundra, kalvos ir pelkės, o nuo jūros skiria siaura žvyro-smėlio nerija. Vandens telkinyje, kuris kol kas neturi oficialaus vietovardžio ir vadinamas sąlyginiu Eidembuktos lagūnos vardu, mokslininkai atliko dugno topografinius matavimus akustiniais metodais, pagrindinių vandens charakteristikų (druskingumo, temperatūros ir kt.) matavimus, rinko planktono ir dugno faunos mėginius, dugną filmavo nuotoline povandenine kamera. Taip pat buvo atlikti aplinkos DNR ir dujų apykaitos tyrimai taikant modernius molekulinius ir biogeocheminius metodus.
Pagrindinis šio projekto tikslas – suprasti ir detaliai aprašyti, kaip vyksta naujų arktinių lagūnų ekosistemų formavimasis. Anot komandos vadovo S. Olenino, KU JTI mokslininkai į Eidembuktą vyko jau trečią kartą.
„2019-aisiais šį vandens telkinį pastebėjome pirmą kartą, vykdant kitus darbus, 2021 m. atlikome pirmuosius tyrimus, o šiemet, 2022-aisiais, pradėjome naują projektą. Stebėdami, kokiu greičiu ten dabar vyksta pokyčiai, sistemingai atlikdami tyrimus, kaupiame neįkainojamų žinių bagažą ir, galima sakyti, pasitikriname supratimą apie tai, kaip formavosi Baltijos jūros ekosistema, nes pasibaigus ledynmečiui panašūs procesai vyko ir čia“,- sako prof. S. Oleninas.
Jam tai buvo 6-oji ekspedicija, kitiems kolegoms – dr. A. Šiauliui (jūrų biologas, dugno buveinių tyrimų specialistas), dr. A. Šaškovui (jūrų kartografas, hidrologas), dr. T. Politi (biogeochemikas) – trečioji.
A. Šaškovą labiausiai nustebino vandens druskingumo kontrastas. Pasak jo, paviršiuje buvo gėlas vanduo, o jau kelių metrų gylyje druskingumas kildavo iki 20 promilių (palyginimui – Baltijos jūros druskingumas 7-8 prom.).
Septynių mokslininkų grupė savaitę gyveno palapinėje. Komandos nariai kas naktį pakaitomis budėdavo, saugodamiesi tikrųjų šių vietų šeimininkų – baltųjų lokių. Komandos vadovas sako dėkojąs Dievui, kad baltuosius šeimininkus jiems teko išvysti tik paskutinę ekspedicijos dieną ir per saugų atstumą. Tiesa, mokslininkai su savimi turėjo šautuvą savigynai, bet laimei, jo panaudoti neteko.
Dalis ekspedicijoje surinktos tyrimų medžiagos jau atvežta į KU JTI ir rengiama laboratorinei analizei, dalis – dar tik gabenama IO PAN laivu „Oceania“ į Gdanską ir institutą pasieks rugsėjo pabaigoje.
priminė Žiuli Verno „Kelionę į žemės centrą” ?
??