Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-07-28 |
Šiltėjančio klimato įtaka ir padidėjusi tarša sudaro sąlygas pavojingoms bakterijoms Baltijos jūros pakrantėse plisti. Viena tokių – cholerai artima Vibrio bakterija.
Pirmoji Lietuvoje šias bakterijas tirti pradėjo ir mokslų daktaro disertaciją šia tema apgynė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė, ekologė dr. Greta Gyraitė.
Palmiros Mart nuotr.
Gera Baltijos jūros paplūdimių vandenų kokybė, pasak mokslininkės, yra svarbi visuomenės sveikatai, todėl jos stebėsena vykdoma pagal ES Maudyklų vandens direktyvą. Pagal ją yra vertinami su fekalinės taršos buvimu susiję indikatoriai: žarniniai enterokokai bei Escherichia coli.
„Maudyklų vandenyje galima rasti ir natūraliai vandens aplinkoje esančių, potencialiai patogeninių Vibrio bakterijų. Iš daugiau nei šimto Vibrio genties rūšių maždaug dvylika gali sukelti toksigeninę cholerą ir vibriozę. Dažniausiai susirgimus Baltijos jūros regione sukelia: Vibrio vulnificus, Vibrio cholerae nepandeminiai O1/O139 štamai bei V. alginolyticus ir V. parahaemolyticus. Pagrindiniai užsikrėtimo šiomis bakterijomis būdai yra maudantis jūroje bei druskinguose vandenyse, kurių temperatūra siekia +18°C, kuomet turima žaizdų bei valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes“, – pastebi dr. G. Gyraitė.
Dr. G. Gyraitė pasakoja, jog pirmieji tyrimai Lietuvos pajūrio vandenyse, skirti Vibrio bakterijų erdviniam bei sezoniniam paplitimui, gausumui ir priklausomybei nuo aplinkos sąlygų nustatyti Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų buvo atlikti 2017 bei 2018 m. Jų metu įrodyta, jog potencialiai patogeniškos Vibrio bakterijos egzistuoja Lietuvos pajūrio vandenyse.
„Nuo pat pirmojo Vibrio infekcijos atvejo, užfiksuoto 1978-aisiais Danijoje, iki dabar Baltijos jūros regione buvo užregistruota daugiau nei 900 atvejų. Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorijose Vibrio bakterijų stebėsena šiuo metu iki galo neapibrėžta teisės aktais, todėl šiose šalyse nėra pateikiama duomenų apie užsikrėtimus. Todėl tikėtina, jog potenciali šiltojo sezono rizika sveikatai, atsirandanti dėl kontakto su maudyklų vandeniu, nėra pakankamai įvertinama. O taip pat prognozuojama, kad Vibrio bakterijų sukeltų infekcijų atvejų skaičius didės, kylant jūros paviršiaus temperatūrai“, – apie galimus pavojus visuomenės sveikatai įspėja dr. Greta Gyraitė.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad Vibrio genties bakterijos, įskaitant ir potencialiai patogeniškas rūšis, yra natūrali Baltijos jūros bakterioplanktono komponentė. Ji priduria, kad dėl didelio druskingumo, maistinių medžiagų stygiaus bei žemos temperatūros atviruose jūros vandenyse Vibrio bakterijos aptinkamos rečiau. Todėl seklesni, greičiau įšylantys pakrančių vandenys yra palankesnė aplinka šioms bakterijoms augti.
„Dėl klimato kaitos šių bakterijų gausumas bei infekcijų rizika didėja, kartu su kylančia jūros vandens temperatūra. Iki 2100 metų 2–4 laipsniais padidėjusi paviršinio vandens temperatūra palengvins Vibrio bakterijų, taigi ir žmogui potencialiai patogeniškų rūšių, augimą. Mūsų mokslininkų komandos atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, jog ir kiti aplinkos parametrai, tokie kaip chlorofilas a, druskingumas, pH ir drumstumas yra reikšmingi paaiškinant Vibrio cholerae (non O1/O139) gausumo didėjimą“, – aiškina pašnekovė.
Dr. G. Gyraitė pateikia duomenis, jog prieš kelerius metus atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, jog Vibrio vulnificus aptinkama tik Baltijos jūros pakrantės tyrimų vietose, o reikšmingų gausumo skirtumų tarp tiriamų vietų – Klaipėdos, Palangos, Šventosios ar Nidos ruožų – nustatyta nebuvo. Tačiau Vibrio cholerae (non O1/O139) gausumas, palyginti su jūrinėmis maudyklomis, yra didesnis tirtose Kuršių marių vietose. Taip pat tyrimų metu pernai nustatyta, jog Vibrio bakterijos yra aptinkamos ir paplūdimių smėlyje bei yra nustatyta sąsajų su dumblių sąnašomis.
Pasak mokslininkės, naujausi tyrimų duomenys rodo, kad „aplinkos inžinieriai“ – augalai, augantys jūrų pakraščiuose, ant smėlėto arba dumblino dugno iki 10 m gylyje, jūriniai andrai ar midijos – natūraliai mažina Vibrio gausumą Baltijos jūros pakrančių vandenyse. Todėl KU Jūros tyrimų instituto komanda: dr. Marija Kataržytė, dokt. Greta Kalvaitienė, dr. Greta Gyraitė, kartu su mokslininkais iš kitų 7 Baltijos jūros šalių, vykdydami europinį projektą „BaltVib“, tiria, ar jūrinių andrų bei moliuskų buveinės ir „gamta grįsti sprendimai“ (angl. – nature-based solutions) gali prisidėti prie Vibrio infekcijų grėsmės mažinimo Baltijos jūroje.
„Ilgainiui klimato kaitos kontekste būtina stabdyti vandenynų bei jūrų paviršinės temperatūros kilimą. Tačiau kol kas pati efektyviausia priemonė norint pasirūpinti mūsų šalies poilsiautojų sveikata yra visuomenės informavimas apie grėsmes bei prevencines priemones, – akcentuoja dr. G. Gyraitė. – Jeigu sąlyčio su jūros vandeniu išvengti nepavyko, žaizdas būtina nuplauti vandeniu bei muilu, pasirūpinti tinkama dezinfekcija. Stebėti sveikatą, o pasijutus blogai informuoti medikus apie buvusį kontaktą su jūros vandeniu ar termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis.“
KOMENTARAS
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė dr. Jūratė Grubliauskienė
Tam tikroms Vibrio bakterijų rūšims daugintis ir susirgti vibrioze palankios sąlygos susidaro būtent šiltuoju metų laiku, įšilus vandens temperatūrai, kai ji siekia apie +20°C. Baltijos jūra yra tinkama terpė daugintis Vibrio rūšies bakterijoms. Dažniausiai vibriozė pasireiškia vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu. Ligos simptomai atsiranda per parą po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas. Užsikrėtusiems tam tikros rūšies Vibrio bakterijomis, gali išsivystyti Vibrio vulnificus infekcija. Ši liga yra pavojinga komplikacijomis ir gali baigtis galūnių amputacija ar netgi mirtimi. Pavojingiausia Vibrio bakterija yra vyresnio amžiaus asmenims su nusilpusia imunine sistema. Taip pat žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis: diabetu, kepenų ligomis, imuninę sistemą silpninančiomis ligomis.
INFORMACIJA
Jeigu turite žaizdų, įvairių įpjovimų, įbrėžimų venkite sūrių vandens telkinių ar vandenų, kuriose susilieja gėlas ir sūrus jūros vanduo. Nusprendus maudytis tokiame telkinyje, žaizdas pridenkite vandeniui atspariais tvarsčiais. Nuplaukite žaizdas ir įpjovimus tekančiu vandeniu ir muilu, jeigu turėjote sąlytį su jūros vandeniu.
Valgykite tik termiškai apdorotas jūros gėrybes ir dėvėkite pirštines jas ruošdami. Kruopščiai nusiplaukite rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis.
Parašykite komentarą