Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-06-28 |
„Kad nebūtų taip, kaip „Klasco”, – savivaldybės taryba ištars: veto!”, – tokį įspėjimą gavo UAB Krovinių terminalas, pirmadienį visuomenei pristatęs projektinius pasiūlymus plėsti naftos ir chemijos rezervuarų parką, didinti jų asortimentą.
Žinia, balandžio pabaigoje Klaipėdos miesto savivaldybės taryba vetavo AB Klaipėdos krovinių kompanija („Klasco”) norą didinti didinti krovą istorinėje miesto dalyje.
Ir nors Krovinių terminalo atstovai tikino, kad pastačius šešias naujas saugyklas, skirtas saugoti acetonui, acto rūgščiai, benzenui, piperilenui ir bioetanoliui, jos teritorijoje krova nepadidės, didės tik kraunamų produktų asortimentas, pristatyme dalyvavę miesto bendruomenių ir savivaldybės atstovai liko nusiteikę skeptiškai.
Pirmiausia juos stebino, kodėl bendrovė neatlieka pilno pilno poveikio aplinkai (PAV) vertinimo, o rengiasi iškart pateikti jos ataskaitą (būtent ataskaitą savivaldybės taryba ir gali vetuoti). Projektuotojai atsakė, kad tai daroma dėl laiko stokos, kad čia „pristatomas tik pastatas”. O jei PAV ataskaitoje būsią kokių rimtų pastabų, projektą bus galima koreguoti.
Tačiau renginio dalyvių tai neįtikino. Jie stebėjosi, kodėl dokumentuose teigiama jog poveikio tretiesiems asmenims nebus, nors PAV dar neatliktas. Rasa Arcišauskienė, atstovaujanti Klaipėdos bendruomenių asociaciją, teigė, kad kol kas negavo atsakymų į užduotus klausimus.
„Dėl kvapų skundai tebėra. O jūsų kraunamos medžiagos – ,,kvapios” – sakė ji. – Cheminė tarša: miestas yra sunerimęs. Ir dėl taršos, ir dėl kvapų, ir dėl nuotekų”.
Renginio dalyviai net keletą kartų priminė, kad nėra rizikų vertinimo dėl galimo kraunamų ir sandėliuojamų produktų sprogimo. R. Arcišauskienė siūlė projektinius pasiūlymus vertinti tik po PAV, nes šis vertinimas gali parodyti, jog projekte numatyta veikla nėra galima.
Renaldas Kulikauskas, Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas, techniškai tiksliai „egzaminavo” Krovinių terminalo direktorių Albertą Gimbutą bene visais bendrovės veikos parametrais. Šis tikino, kad galimo sprogimo zonos bus nustatomos, numatomas rizikų valdymas. Pasak jo, naujieji rezervuarai bus apsaugoti azoto pagalvėmis, kad būtų suvaldyti „išsiskyrimai”. Ir pradžiugino klausytojus, kad bendrovė jau turi įsigijusi medžiagas panašiai apsaugoti ir senuosius kraunamų bei sandėliuojamų produktų rezervuarus. Tačiau „karas maišo” juos sumontuoti.
A. Gimbutas teigė, kad dabar, kraunant tik benziną, niekas nesiskundžia kvapais, nors benzino kvapą visi lengvai atpažįsta.
Pristatyme dalyvavę Klaipėdos savivaldybės mero pavaduotojas Arūnas Barbšys ir Savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė į diskusijas nesikišo. Pasak A. Barbšio, jie lauks, kol bus pateikti PAV dokumentai – vertins juos.
INFORMACIJA
UAB Krovinių terminalas yra viena iš koncerno „Achemos” grupė bendrovių. Terminalas yra skirtas priimti, sukaupti ir pakrauti į tanklaivius naftą, naftos produktus, chemijos ir naftos-chemijos produktus.
Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Iremas“ filialo Projektų centras. Juose teigiama, kad naujas rezervuarų parkas nepadidins aplinkos taršos bei triukšmo lygio. Numatoma, kad vienu metu bus sandėliuojami trys iš galimų sandėliuoti produktų, todėl projektuojama universali rezervuarų ir jungiančio vamzdyno sistema, leidžianti bet kuriame rezervuare sandėliuoti numatytas medžiagas.
Anot projektuotojų, artimiausias gyvenamasis namas yra už 375 m.
Sklypo užstatymo tankumas po naujos statybos padidėtų 4%, intensyvumas – 1%. Teigiama, kad naujai statomas rezervuarų parkas su autocisternų pakrovimo ir iškrovimo postu „pakeitimų esamai sanitarinei apsaugos zonos (SAZ) ribai nepadaro”.
Šiuo metu Krovinių terminale dirba 65 darbuotojai. Po projekto įgyvendinimo darbuotojų skaičius įmonėje nesikeis.
Ar bent žinai kaip Lubys Klasco prichvatizavo? Taip pat kaip to paties Lubio Krovinių terminalui padarė atskirą geleženkelio atkarpą, kiek ha reakreacinio miško buvo iškirsta šiai atkarpai ir kone stočiai įrengti vagonams laikyti už tilto, taip pat tapykloms sttyti Jei neklystu, Klaipėnos nafta netransportavo acetonų,benzinų ir panašaus pavojingiausio brūdo.
Kokios ” plaukuotos rankos ” ? 🙂 Klasco įregistruota 1991 -06 ! Lietuvą ” valdo patryjotai ” 🙂 Tada ir žemes pavertė ” kilnojamu turtu ” . Patylėtumėte , bloga jau nuo …Klaipėda – vienintelis Lietuvos uostamiestis . Taškas.
Jei norite gamtos- tai kraustykitės į gamtą. Savaime aišku – uoste perkantiems nekilnojamą turtą, kad uostas plėsis, nereikia kvailiais apsimesti…
Rėkia bėdžiai piršto dėl savęs nepajudinę kaip jiems blogai. Ir reikalauja lygybės- kad visiems būtų blogai 😀
Krovinių terminalas nėra sovietinis palikimas. Šalia Klaipėdos naftos jis atsirado įtakingų su plaukuotomis rankomis ir ilgais pirštais dėdžių dėka . Krovinių terminalui pastatyti buvo iškirsti miško masyvai. Žmonės ten jau gyveno nuo to laiko, kai dar Lubys vystykluose vaikščiojo. Taigi klausimas kam kraustytis į gamtą, o kam nešdintis iš dabartinės vietos ir plėtoti savo biznį saugoje vietoje, nekenkiant gyventojams sveikatos ir nekeliant pavojaus visuomenėje
Didžiulė pagarba Rasai Arcišauskienei ir Renaldui Kulikauskui kurie kovoja prieš taršą mieste. Ir vėl pasirodo cia KLASCO su savo šlykčia tarša, lauk jos iš miesto centro!
Gal proto bokštas „Saubas” galėtų atsakyti ar yra kita vieta tinkama Klasko mieste? O žmonėms ar tinkama vieta gyventi pramonės centre? 😀
Jūs turbūt užsakovo atstovas? Sakykite kodėl nėra kaip paminėta įvertinta sprogimo zona,visų talpyklų? Ir kur dar pasaulyje miesto centre greta iki 2km atstumu gyvenamųjų namų kraunamos pavojingos sprogios medžiagos? Laikas galvoti apietokiuu produktų krovimauz miesto ribų.
Normalu… Reikia gyventi mieste, o ne pramoniniame uoste.
Aišku galime rėkti ir svajoti kad vieną dieną miestas taps mišku ir visi gyvensime gamtoje. Tačiau sveiko proto žmogus supranta, kad taip nebus. Miestas toliau vystysis, uostas irgi. Pramoniniai rajonai tik didės, o gyvenamieji irgi. Tačiau gyvenamieji rajonai stumsis link gamtos, o uosto ir pramonės rajonų nepastumsi, nes jie yra ten kur yra.
Gaila, kad autorius per senas tą suprasti…
SUPRASK, kad krauti reikia netersiant gamtos ….. pelno issprogusiom akim kraunat , kad tik pigiau …. tai ir dvokia dulka ir taip t.t.
Keltis į Būtingę. Ten gali už savo lėšas statytis krantinės ir kiek nori ką nori krauti.
Ar suvokiate ką rašote ? 🙂 Panašu ne . Klaiku nuo tokių ” kovotojų už gamtą ” .
jei ne tie kovotojai tai šiandien visa pakrantė iki II Melnragės stovėtų tokios bačkos, o iš Girulių būtų didelė prasmirdusių geležinkelių stotis.