Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-06-16 |
Iki kitų metų sausio 15 d., kuomet bus minimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis, tikėtina, baigsis buvusio Prancūzijos, kuri šį kraštą valdė Antantės pavedimu, prefektūros pastato fasado atnaujinimo darbai.
Šią savaitę savivaldybėje vyks susitikimas su pastato savininkais – norima aptarti būsimus šio Lietuvai itin svarbaus jubiliejaus renginius. Neabejotina, kad jie suksis aplink buvusią prefektūrą – svarbiausią simbolinį vadinamojo 1923 metų sukilimo akcentą.
Tikimasi, kad dabartiniai pastato savininkai neprieštaraus dėl renginių tiek aplink, tiek pačioje buvusioje prefektūroje.
Praėjusių metų pabaigoje nuo 2005 m. birželio pastatą valdančios UAB „Antantė“ akcininkas Vidmantas Urnikas „Atvirai Klaipėdai” teigė, jog kol kas bus atliekami tik šio pastato stogo keitimo darbai. Tačiau dėl ateities jis tada nebuvo tikras: „Niekas nežino, kaip čia viskas vyks, kaip bus. Karantinai ne karantinai, situacija neaiški”.
Matyt, situacija paaiškėjo, nes pastato stogas jau pakeistas ir šiuo metu ant iškeltų pastolių sparčiai darbuojasi statybininkai – atnaujinamas fasadas. Atnaujinama ne tik „paradinė” jo dalis iš Teatro ir Sukilėlių aikštės pusės, bet nemažai padirbėta ir Pilies gatvės pusėje.
Šio pastato rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus UAB „Antantė“ užsakymu dar 2009 m. buvo parengusi UAB „Pamario projektai”. Pagal juos čia po rekonstrukcijos, pristačius ir naują pastatą, numatoma įrengti viešbutį. Leidimas atlikti rekonstrukcijos darbus bendrovei buvo išduotas 2020 metais.
Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška sako, kad šiuo metu vyksta pirmasis istorinio pastato rekonstrukcijos etapas – stogo ir fasado darbai. Antruoju etapu pagal galiojantį detalųjį planą buvusio prefektūros kieme turėtų rastis dar vienas, naujas pastatas. V. Juška tiki, kad iki 1923 metų įvykių šimtmečio minėjimo dienos istorinis pastatas bus tikrai atnaujintas.
Neseniai „Atvira Klaipėda” pranešė, kad buvo paviešinti projektiniai pasiūlymai dėl šalia esančio avarinės būklės pastato Sukilėlių g. 14 perstatymo į 56 vietų viešbutį su SPA ir baseinu. Jį UAB „Rasa”, kurią valdo tas pat V. Urnikas, užsakymu projektuotoja UAB „PAULENS & CO“.
Šį mėnesį darbus žada baigti Sukilėlių gatvę rekonstruojanti UAB „VVARFF”.
ISTORIJA
Pagal adresų knygas, pirmasis būsimo prefektūros pastato savininkas 1858 m. buvo Švedijos konsulas Schiller. Nuo 1915 m. pastato savininkas įvardijamas pareigūnas kreiswiesenbaumeister Gerhard – tokius pareigūnus Prūsijoje turėjo dauguma apskričių, jie buvo atsakingi už melioracijos darbų projektavimą ir vykdymą.
Būtent ties prefektūra įvyko kulminacinis Klaipėdos sukilimu vadinamos operacijos momentas.
„Prancūzų kulkosvaidžiai kyšojo per visus dviejų aukštų langus ir šluote šlavė puolančius drąsuolius. Čia žuvo daugiausia lietuvių savanorių, tarp jų ir jaunas leitenantas Barkauskas, bandęs įmesti granatą į prefektūrą. Tačiau Bajoro vadovaujama kuopa sumaniais manevrais perlaužė situaciją savo naudai. Prancūzams po įnirtingų mūšių ėmė stigti šovinių, o ir didelių motyvų žūtbūtinai kautis svetimoje žemėje jie neturėjo. Apie vidurdienį prefektūros antrojo aukšto lange pasirodė balta „vėliava“ – nuo stalo sugriebta staltiesė reiškė, kad jie pasiduoda. Netrukus prefektūroje įvyko trumpos derybos, po kurių Budrys ir prancūzų dalinio vadas majoras H. Thibaut pasirašė paliaubas”, – apie ties prefektūra 1923 m. sausio 15-osios popietę vykusį mūšį yra rašęs mokslininkas, diplomatas Rimantas Morkvėnas.
Užimant prefektūrą žuvo ir du šauliai – Jonas Pleškys ir Flioras Lukšys.
Pasitraukus prancūzams pastate iki 1925 m. birželio veikė Klaipėdos krašto gubernatūra. Jai sudarius sandorį su Internacionaliniu banku, buvo apsikeista patalpomis – bankas išsikraustė į Perkasų gatvę, o gubernatūra į jo patalpas Liepų gatvėje (dabar – „Luminor” bankas).
Nuo 1935 m. pastatas buvo tapęs Helene Rostowsky nuosavybe.
Yra duomenų, kad kurį laiką prieš 1939 metus šiame name veikė Žydų liaudies bankas (Jüdische Volksbank). 1939 metų sausį jis buvo paskirtas Sportbundui ir Ordnungsdienstui – Klaipėdos krašto pronacistinio judėjimo organizacijoms. Vėliau, per karą, name veikė vietinė SS būstinė.
1947 m. datuojamame dokumente yra įrašas, kad adresu Perkasų g. 1 buvo įsikūrusi Спецгруппа, kurioje dirbo 148 žmonės. Ką veikė ši Specgrupė – duomenų nėra.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šiame pastate buvo įsikūręs bankas „Hermis“.
Jeigubsu tokiu požiūriu bus tvarkomadinkaip vykdo abiejų pastatų rekonstrukciją – šventė vyks statybose. Šiuo metu šiukšlynas apie abejus pastatus baisiausias, statybvietė neaptverta, tinkas krenta gabalais nuo bibliotekos pastato ant šaligatvio. Apgailėtinas vaizdas kurį mato turistai ir miesto lankytojai…
Pritariu – yra dar padorių verslininkų Klaipėdoje. Darbai vyksta, atnaujinimas gražus. Šaunuolis,
Šaunuolis tas Urnikas, tvarkosi, dar ir savivaldybė tikriausiai prisidės prie fasado tvarkymo darbų finansavimo,
ko nepasakysi apie Baltijos k/t savininkę iš Šiaulių…