Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-05-27 |
Klaipėdos festivalis rugpjūčio 1–7 dienomis sugrįžta į lauko scenas senojo uosto širdyje ant Kuršmarių kranto su ypatinga dovana garbingą jubiliejų šiemet švenčiančiai Klaipėdai.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) antrus metus organizuojamas operos ir klasikinės muzikos festivalis pažymės miesto 770-ąjį gimtadienį, savo programą atverdamas Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Memelburgą“ premjera Klaipėdos piliavietėje (rugpjūčio 1 d.). Festivalio žiūrovai taip pat turės galimybę dar kartą išvysti išskirtinį Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą senajame Klaipėdos elinge (rugpjūčio 5, 6 d.), tapusį festivalio vizitine kortele ir garsinantį Klaipėdos miestą visame pasaulyje. Antrąjį Klaipėdos festivalį užbaigs įspūdingas operos gala koncertas (rugpjūčio 7 d.), kuriame balsingieji muzikinio teatro ir kviestiniai solistai publikai dovanos gražiausias arijas iš operų, operečių ir miuziklų.
Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias. Šiemet minint šio istorinio įvykio 770-ąją sukaktį, KVMT, bendradarbiaudamas su partneriais, rengia teatralizuotą programą, kurios metu ketinama „rekonstruoti“ vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų išsilaipinimą Danės upės žiotyse bei jų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link. Buvusios pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos specialiai šiai progai sukurta Alvido Remesos oratorija „Sakmė apie Memelburgą“, atliekama KVMT solistų, choro ir orkestro. Dalyvavimas miesto gimtadieniui skirtame teatralizuotame renginyje nemokamas.
Neatsitiktinai oratoriją, skirtą paminėti Klaipėdos miesto įkūrimą, kuria broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis Alvidas Remesa OFS ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM, kruopščiai tyrinėjęs išlikusius istorinius dokumentus. Teatralizuotos oratorijos „Sakmė apie Memelburgą“ muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis, režisierė – Rūta Bunikytė.
Vokiečių kompozitorius Richardas Wagneris, pats XIX a. ketvirtame dešimtmetyje lankęsis Klaipėdoje ir dirigavęs Klaipėdos miesto teatre, sukūrė operą „Skrajojantis olandas“ įkvėptas audringos Baltijos jūros ir jos pakrančių kraštovaizdžio. 2020-ųjų vasarą Klaipėdos gimtadieniui pristatytas KVMT operos pastatymas senajame Klaipėdos elinge ant Kuršių marių kranto natūraliai įsiliejo į aplinką, o spektaklis ėmė traukti į pajūrį ne tik šalies, bet ir Europos publiką. Šį ypatingą reginį Klaipėdoje sukūrė dirigentas Modestas Pitrėnas, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.
2021-ieji buvo klaipėdiškio „Skrajojančio olando“ pripažinimo ir sėkmės metai. Opera buvo pripažinta geriausiu metų spektakliu Klaipėdoje ir pelnė „Padėkos kaukę“.
Klaipėdos festivalio finaliniu akcentu taps operos gala koncertas, skirtas KVMT 35 metų veiklos sukakčiai. Gėrėsimės teatro solistų Beatos Ignatavičiūtės, Dalios Kužmarskytės, Ritos Petrauskaitės, Mindaugo Rojaus, Viliaus Trakio bei kviestinių dainininkų Almo Švilpos, Taraso Shtondos (Ukraina), Kristiano Benedikto ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro atliekamomis gražiausiomis arijomis iš populiariausių operų, operečių ir miuziklų. Diriguos teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis.
Rugpjūčio 7 d. 18 val. elinge rengiamas operos gala koncertas sužėrės operos žvaigždėmis, puošiančiomis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio operos teatrų scenas. Iki birželio 23 d. bilietus į visus Klaipėdos festivalio renginius galima įsigyti su nuolaida.
Parašykite komentarą