Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-05-20 |
Penktadienį Seime pažymint Europos jūros dieną, Lietuvos jūrinio klasterio narių iniciatyva surengtas pirmasis jūrinio verslo ir politikos forumas „Klaipėda jūrinėje Europoje“.
Į pirmąjį tokio pobūdžio forumą Lietuvos įstatymo leidėjų rūmuose išvyko gausios pajūrio regiono mokslo, verslo bei jūrinės kultūros sklaida suinteresuotų institucijų pajėgos. Pranešimą apie Klaipėdos universiteto vaidmenį formuojant jūrinę regiono kultūrą ir kuriant inovacijas forume pristatė ir KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Renginio centre – visi mėlynosios ekonomikos plėtros aspektai: nuo jūrinio identiteto skiepijimo bendrojo lavinimo mokyklose iki aukščiausio lygmens mokslinių tyrimų, inovatyvių technologijų kūrimo, jomis grįstų verslų skatinimo bei nuoseklios valstybės politikos plėtojant jūrinį sektorių.
Forumo pranešimuose aptartos Lietuvos – jūrinės valstybės strategija ir vizija (pranešėjas prof. dr. Valdas Rakutis, Seimo narys), Klaipėdos regiono ir miesto ekonominės plėtros strategijų tikslai bei jų įgyvendinimas (pranešėja asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė Eglė Stonkė). Žaliojo uosto koncepcijos tikslus pristatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, SGD terminalo vaidmenį kuriant Lietuvos energetinę nepriklausomybę apžvelgė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė, AB „Klaipėdos nafta“ SGD komercijos skyriaus vadovė. Pranešimus taip pat pristatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompanijų „Vakarų laivų gamykla“ ir „Bega“ vadovai bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius.
„Mums svarbu Lietuvai nešti žinią apie svarbų galimo jūrinio sektoriaus spurto elementą – mokslą. Jeigu siekiame tvarios plėtros, mums būtina kryptingai plėtoti jūros tyrimus. Jeigu tikimės pažangių technologijų ir jūrinio sektoriaus technologinio atsinaujinimo, turime investuoti į šios srities specialistų rengimą, skatinti ir palaikyti techninę mintį. Šiandien norėjome parodyti, kad jūra – neišsemiamų galimybių klodas, bet tam, kad jas įžvelgtume ir išnaudotume, reikalingi intelektiniai gebėjimai, specifinės kompetencijos. Renginio rezoliucijos punktuose daug dėmesio skiriama pažangių sprendimų diegimo jūrinėje ekonomikoje būtinybei. Pažangą ir inovacijas kuria žmonės, pasinaudodami mokslo suteiktais instrumentais. Regis, daug ta tema kalbame ir visiems viskas aišku, bet Klaipėdos universitetas, vienintelė valstybinė universitetinio mokslo įstaiga, iš valstybės biudžeto asignuojamas mažiau nei 50-ia procentų. Prie vienintelio Lietuvoje mokslinių tyrimų laivo-laboratorijos „Mintis“ išlaikymo valstybė apskritai neprisideda“, – pranešime cituojamas forume kalbėjęs A. Razbadauskas.
Forumo dalyviai parengė 10 punktų rezoliuciją „Dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo“, kuri bus pateikta šalies įstatymų leidėjams bei Vyriausybės struktūroms.
Kažkoks keistas nepilnavertiškumo sindromas- Klaipėdos situaciją jūrinėje Europoje važiuoti aptarti į Vilnių. Manau, kad dėl savo nepilnavertiškumo komplekso taip ir stumiame savo miestą į bažnytkaimio statusą. Toks renginys turėjo būti Klaipėdoje ir ne vien su savamoksliais lektoriais, o su ekspertais. Kalbėti apie jūrinę valstybę darosi nedrąsu, nes sparčiai tampame tik pajūrio valstybe. Klaipėdos gatvėje dabar sunku sutikti ne tik policininką, bet ir jūreivį. Pirmieji bijo savo kontorą palikti , o antrieji , gaila, bet baigia išnykti. Jūrinę valstybę turime pradėti kurti nuo pradžių. Kiek lietuvaičių stoja į Aukštąją jūreivystės mokyklą? Tai rimtas ženklas apie pokyčius, apie dreifą į pajūrio valstybę.