Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-05-14 |
Šeštadienio vakarą vienu iš Europos muziejų nakties akcentu tapo parodos „Senoji Klaipėda. Iš klaipėdiečio fotografo Makso Ehrhardto (Max Ehrhardt) stiklo negatyvų“ atidarymas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje.
Susipažinti su beveik keturis pirmuosius XX amžiaus dešimtmečius Klaipėdos kasdienybę ir žmones fiksavusio fotometraštininko darbais susirinko kelios dešimtys klaipėdiečių.
Patį Maksą Ehrhardtą su šeima nuotraukoje 1922 m. rugpjūtį Nidoje užfiksavo vienas prancūzų karininkas. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
„Negalima pasakyti, kad labai daug žinome apie jį. Į Klaipėdą fotografas atsikėlė apie 1900-uosius iš Saksonijos. Jo nuotraukos nėra atsitiktinės, fiksuodavo įdomius, taip pat ir lemtingus įvykius, miesto vaizduose matyti tapatumo paieškos. Jis buvo spalvinga, įdomi asmenybė, poliglotas, mėgo lietuvius. Paskutinė žinoma jo nuotrauka daryta 1938 metų birželį. Apie jo gyvenimo pabaigą, ar jis mirė Klaipėdoje, dar nėra išsiaiškinta”, – pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė.
Pasak jos, apie 200 M. Ehrhardto stiklo negatyvų į tuomet dar Kraštotyros muziejumi vadintą įstaigą pateko iš miesto archyvo, nes jis nesusidomėjo ar nežinojo ką su jais daryti. Ilgą laiką nebuvo žinoma, kas yra nuotraukų autorius, užrašai ant negatyvų buvo nepilni, lakoniški.
„Maksas Ehrhardtas fiksavo ir 1923 metų įvykius, pataupėme šias nuotraukas kitiems metams. Galbūt kažkada visas parodysime”, – sakė Z. Genienė.
M. Ehrhardtas buvo įsigijęs Liepojos gatvėje (Libauerstrasse 20) buvusią M. Garfeino fotoateljė. Tai buvo vienas seniausių miesto fotosalonų, kuris XIX a. 7 dešimtmetyje priklausė J. Blaschy, aštuntajame dešimtmetyje – C. Sybergui. Jame taip pat yra dirbę žinomi Klaipėdos fotografai O. Weidtkė bei C. Elwenspoekas.
Iš pradžių pagrindinis M. Ehrhardto darbas buvo portretavimas paviljone. Vėliau vis dažniau ėmė fotografuoti reprezentacines miesto ir apylinkių vietas, išskirtinius objektus, ėmėsi atvirukų leidybos, fiksavo įvykius, bendradarbiavo su Klaipėdos ir Lietuvos periodine spauda, rengė parodas.
Antrosios krašto amatų parodos metu 1925 m. Šaulių namuose (dabar – Klaipėdos koncertų salė) M. Ehrhardtas buvo surengęs parodą: 100 fotografijų buvo įamžintos 1925 metų miesto gyvenimo akimirkos – Klaipėdos krašto dainų šventė, Didžiosios Britanijos ir Olandijos karinių laivų vizitai. Ji gausiai lankyta, daugelis klaipėdiečių nuotraukose atpažino save.
Apie 1935 m. savo fotoateljė M. Ehrhardtas pardavė fotografui W. Fejui (W. Fey), likdamas laisvai samdomu fotografu.
M. Ehrhardtas amžininkų prisimenamas kaip linksmas, energingas, smalsus, mėgęs bendrauti, tačiau nepraktiškas žmogus. Pasakojama, kad priėjo darbo sėkmės nemažai prisidėjo žmona.
Paroda, anot Z. Genienės, muziejaus kiemelyje veiks visą šiltąjį sezoną.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Parašykite komentarą