Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-03-10 |
Klaipėdos apylinkės teismas vėl ėmėsi dar 2019-aisiais prasidėjusio teisminio proceso dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) duoto nurodymo nugriauti tris vadinamąsias palapines.
Tačiau jau pirmajame iš Klaipėdos apygardos teismo sugrįžusios bylos posėdyje buvo padaryta kelių savaičių trukmės pauzė, nes iškilo klausimų dėl galimos dar vienos ekspertizės.
Renaldo Kulikausko nuotr.
„Atvira Klaipėda” palapinėmis vadinamų laikinų sandėlių istoriją buvo aprašiusi dar 2018 m. rugpjūtį. Jos 2016-ųjų vasarą atsirado dėl „Klasco” suplanuoto sandėlio Naujoji Uosto g. 23 kapitalinio remonto. Kai įmonė paprašė Savivaldybės administracijos pritarimo tokiam remontui, jo projekte ir buvo numatyta vykstant šiems darbams įrengti „tris laikinas palapines, kurios išspręs nenutrūkstamą sandėlio produktų sandėliavimą/krovą kapitalinio remonto metu”. Kartu akcentuota, kad šios laikinos palapinės stovės tik dvejus metus, kol vyks sandėlio remontas.
2017 m. spalį „Klasco” kreipėsi raštu į Savivaldybę ir tikino, kad dėl neva užsitęsusių sandėlio rekonstrukcijos terminų nori palapines eksploatuoti metais ilgiau – iki 2019 m. rudens. Artėjant dvejų metų terminui Savivaldybę pasiekė dar vienas įmonės raštas, kuriame jau pageidauta, kad miesto valdžia neprieštarautų, jog palapinės būtų eksploatuojamos dar 7 metus, o 2025 m. būtų dar kartą sprendžiama apie tolesnį jų naudojimą. Tada Savivaldybės administracija atsakė „Klasco”, jog ją tenkina tik ankstesnis nurodytas terminas – palapinių eksploatavimas iki 2019 m. rudens.
2019 m. vasarą veiksmų dėl šių palapinių, kuriose laikomi grūdai, ėmėsi VTSPI. Po atlikto patikrinimo inspekcija konstatavo, kad įmonė „2016 metais savavališkai vykdė ypatingojo statinio – sandėlio statybos darbus, neturėdama privalomo statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeisdama Statybų įstatymo nuostatas”. Kartu buvo surašytas privalomasis nurodymas iki 2020 metų sausio 25 d. nugriauti palapines ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau „Klasco” su juo nesutiko ir padavė ieškinį Vilniaus apylinkės teismui. Pastarasis atsisakė priimti „Klasco” ieškinį, nurodydamas, kad su tokiu reikalavimu reikia kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą ir ginčas dėl bylinėjimosi vietos nukeliavo iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris galiausiai konstatavo, kad byla turi būti nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme.
Pagaliau prasidėjus bylinėjimuisi „Klasco” teismui aiškino, kad palapinių konstrukcijas sudaro karkasas ir tentinė danga, šios konstrukcijos yra surenkamos, palapinės neturi pamato ir gali būti perkeliamos į kitą vietą, todėl jos esą priskirtinos kilnojamiesiems daiktams ir negali būti laikomos statiniais, kuriems privalomas statybos leidimas. Pernai rugpjūtį Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė paskelbė, kad įmonės skundas atmetamas kaip nepagrįstas – anot teismo, tokie sandėliai yra nekilnojamojo turto objektas.
Šis sprendimas galėjo būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui ir bendrovė tai padarė. Pernai gruodį bylą išnagrinėjusi apygardos teismo kolegija, kurią sudarė teisėjos Giedrė Seselskytė, Larisa Šimanskienė ir Danutė Žvinklytė, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, ar palapinės yra nekilnojamieji daiktai. Taip pat buvo įžvelgtas pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Klaipėdos apylinkės teismas į jį sugrįžusios bylos ėmėsi trečiadienį. Ją dabar nagrinėti paskirta teisėja Audra Hadrovska.
„Klasco” advokatas Konradas Pabijanskas teigė, jog pagrindinis klausimas, į kurį teismas turės atsakyti – ar palapinės yra kilnojami, ar nekilnojami objektai. Dėl esą reikia ir pakartotinės ekspertizės, nes dabar skiriasi iki šiol savo išvadas pateikusių ekspertų nuomonės.
Tuo metu VTPSI Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjas Tadas Būdvytis teigė, jog institucija laikosi vertinimo, kad tai yra statiniai, o papildoma ekspertizė tik didins bylinėjimosi išlaidas, kurios jau ir dabar esą yra pakankamai didelės. Anot jo, teisme galima nagrinėti esamą medžiagą, kuri jau yra surinkta, esą buvo surinkta ir papildoma medžiaga atsižvelgiant į apygardos teismo sprendimą.
Pasak T. Būdvyčio, teismas jau yra suformulavęs praktiką bendrovės „Senukai” sandėlių byloje, kur buvo spręsta dėl labai panašaus pobūdžio statinių, kurie buvo pripažinti nekilnojamojo turto objektais. Pagal šioje byloje nustatytus kriterijus, anot jo, VTPSI vadavosi ir „Klasco” atveju.
K. Pabijanskui pasiteiravus, ar VTPSI svarstytų galimybę ginčą išspręsti mediacijos būdu T. Būvytis priminė, kad bendrovė ne kartą bandė inicijuoti taikos derybas, buvo susitikimai, apsikeista ne vienu raštu, bet inspekcija mato tik vieną pagrindinę kryptį – pirmiausia palapines reikia pripažinti statiniais.
„Kol nėra bendro sutarimo dėl šio vertinimo, mediacijos skyrimas ir taikymas nepasiektų savo tikslų”, – sakė jis.
Teismo sprendimu posėdyje buvo įpareigoti dalyvauti ir savo nuomones išsakyti trečiųjų asmenų – Klaipėdos savivaldybės administracijos ir projektą rengusios bendrovės „Studija 33″ – atstovai.
Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Mockienė teigė galinti pasisakyti tik dėl to, kad „Klasco” visi mini, jog savivaldybė neva sutiko, kad palapinės stovėtų iki 2025-ųjų, bet neįsiskaito į paskutinį raštą. Tarnautoja akcentavo, kad savivaldybė prašė laikytis techniniuose dokumentuose numatytos tvarkos ir informavo, kad ją tenkina 2017 m. spalio bendrovės rašte nurodytas terminas iki 2019 m. lapkričio užbaigti darbus, kuriems vykstant esą reikėjo tokių palapinių.
Reaguodamas į tai „Klasco” advokatas K. Pabijanskas replikavo, kad bendrovė buvo supratusi, jog savivaldybei yra priimtinas 2025 m. terminas, o viešojo administravimo raštai turi būti aiškus. Tad jei teismas galiausiai nurodytų griauti palapines, įmonė „gali būti priversta nukreipti savo reikalavimus į Savivaldybės administraciją”.
Tuo metu „Studija 33″ vadovas Marius Šeškauskas teigė palaikantis „Klasco” poziciją, kad palapinės yra kilnojamieji daiktai.
Pasibaigus pasisakymams teisėja A. Hadrovska konstatavo, kad prašymas dėl pakartotinės ekspertizės buvo gautas tik prieš posėdį ir teismas esą negali nesuteikti teisės jo apsvarstyti bei pasisakyti dėl klausimų, kurie gali būti užduodami ekspertui, taip pat ir dėl pačios siūlomos eksperto kandidatūros. Toks sprendimas, anot teisėjos, yra „kompleksinis klausimas”, dėl to byloje buvo padaryta kelių savaičių pertrauka.
dar vienas paliktas ir užrūgęs didelis Š miesto centre. Tai jis asmeniškai išdavė savo parašiuku leidimą ir tik kilus triukšmui ėmė teisintis , kad tik laikinai ir iki 2019m. Dabar jau treti metai biudžeto lėšomis finansuojam teisminį procesą visi. Tik panašu, kad Teismas įsivėlė į Klasco advokato sąmoningas žabangas ir nagrinėja išvestinius nereikšmingus šalutinius reikalus. Esmė ne kilnojamas ar nekilnojamos tos palapinės , o subjaurotas miesto vaizdas- kraštovaizdis ir tuo grubiai pažeistas Viešas interesas buvusioje istorinio miesto vietoje, miesto centre. Taikant proporcingumo ir lygiateisiškumo, demokratijos principus kokia prasmė tada miestui, verslui viešose erdvėse organizuoti architektūrinius konkursus tvarkant viešas erdves, kuriant pastatus, juos viešinti, visuomenei juos aptarinėti jei vienam galima bet ką ir bet kaip? Netiesiogines pasekmes matome kiekvienoje tvarkomoje erdvėje – kuo toliau tuo liūdniau nes tikslas tik susitarti ir prakišti savo interesą už sutartą kainą. Todėl visokių ekspertų samdymai čia beprasmis lėšų švaistymas. Reikia tikėtis, kad šiuo klausimu Teismas bus principingas ir priims sprendimą neskundžiama nutartimi palankų miesto visuomenės interesui. Nėra ką čia daugiau svarstyti ir ekspertuoti. Įdomiausia, kad nuomojanti teritoriją KVJUD čia tyli ir apsimeta šlanga ir kartu su Budinu privalėtų atlyginti.
Klasco korabl, idi naxui
Tikrai taip!