Pirmą kartą matuos povandeninio triukšmo lygį Lietuvai priklausančiame jūros rajone

Uostas ir jūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2022-02-22

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Jūros tyrimų instituto ekspertais jau pradėjo pasirengimo darbus povandeninio triukšmo lygio matavimui Lietuvos jūros rajone. Povandeninio triukšmo matavimo įrangą planuojama įdiegti dviejose vietose Baltijos jūroje kovo-balandžio mėnesiais. Bus siekiama išsiaiškinti, kaip triukšmas, sklindantis iš laivų, sukeltas vėjo, lietaus ir šiluminio vandens masių judėjimo veikia jūros žinduolių migraciją ir giliai neršiančias žuvis.

Pirmoji vieta skirta stebėti lokalaus masto poveikį, numatyta 50-60 km atstumu nuo kranto, 55-60 m gylyje, intensyvios laivybos kelyje iš ir į Klaipėdos uostą ir numatomos vėjo energetikos plėtros zonoje. Čia triukšmo poveikis svarbus jūros žinduolių migracijai.

Antroji vieta – skirta regioniniam triukšmo poveikio stebėjimui, atokiau 100-110 km atstumu nuo kranto, 80-90 m gylių zonoje, Gotlando baseinui priklausančioje Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos dalyje, netoli intensyvios laivybos, pagrindinio Baltijos jūros laivų maršruto (Rostoko-Sankt Peterburgo laivybos linija). Čia triukšmo poveikis svarbus giliai neršiančioms žuvims.

Kiekvienoje iš pasirinktų monitoringo stočių bus įdiegtas hidrografinis plūduras su dviem įvairiakrypčiais garso matavimo hidrofonais, dirbančiais 10 Hz-20kHz dažnių diapazone. Matavimai truks ne mažiau kaip 12 mėnesių. Kas 12-15 savaičių numatoma privaloma hidrofonų techninė apžiūra, duomenų kortelių nuskaitymas ir baterijų pakeitimas.

Kadangi įranga bus įdiegta atviroje jūroje, diskutuota dėl jos patikimo inkaravimo ir tvirtinimo prie jūros dugno bei visos sistemos palaikymo vandens storymėje. Didelė įrangos pažeidimo rizika išlieka dėl žvejybos dugniniais tralais. Apie tai bus informuojamos atitinkamos institucijos.

Nuolatinio povandeninio triukšmo garso šaltiniai – laivai, vėjas, lietus ir šiluminis vandens masių judėjimas. Priklausomai nuo kilmės, povandeninis triukšmas skirstomas į natūralų gamtinį arba antropogeninį. Būtent pastarasis – nenutrūkstamas povandeninis antropogeninis triukšmas gali daryti didelį poveikį jūros aplinkai.

Žymos: | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

ELTA

Audito komitetas siūlo stabdyti antrojo jūrinio vėjo parko konkursą

„Nemuno aušros“ frakcijos atstovo Artūro Skardžiaus vadovaujamas Seimo Audito komitetas siūlo stabdyti antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko ...
2025-01-15
Skaityti daugiau

ELTA

Premjeras apie jūros vėjų parką: aiškinsimės, kam atiteks našta už brangesnę elektrą

Energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui paskelbus, kad antrasis 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje konkursas yra peržiūrimas ir gali būti ...
2025-01-14
Skaityti daugiau

ELTA

Karinės jūrų pajėgos ir „Litgrid“ bendradarbiaus didinant saugumą Baltijos jūroje

Lietuvos kariuomenė pirmadienį pasirašė sutartį su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“, pagal kurią sutarta didinti strateginės infrastruktūros Baltijos jūroje saugumą. ...
2025-01-13
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This