Kai tenka nertis iš kailio kas keletą dienų

Laiškai iš jūros
Avatar photoAtvira Klaipėda
2022-02-22

Lietuvos jūrų muziejus kartu su Profesoriumi Gustavu (įkūnijo Audrius Rakauskas) kiekvieną antradienį pristato reportažus, kuriuose pateikia rinktines Jūrų muziejaus „razinas“ ir „pipiriukus“, išskirtinius faktus apie muziejaus gyvūnus. Šįkart jis pasakoja apie vėžiagyvius, kurių nemaža dalis rūšių yra naudojamos maistui. Jie yra gaudomi tiek mėgėjų, tiek pramoniniu būdu. Dažniausiai apie pietų stalo pakliūna krabai, omarai ar krevetės, per metus vidutiniškai jų sugaunama apie 10 000 000 tonų.

Vėžiagyvių galima sutikti giliausiose vandenyno vietose, panirus net į 10 kilometrų gylį, jų taip pat galima pamatyti beveik padebesiuose – kalnų ežeruose. Daugiausiai vėžiagyvių gyvena vandenyje – tiek sūriame, tiek gėlame, bet yra ir tokių, kurie namus randa sausumoje.

Prisitaikę prie pačių įvairiausių sąlygų jie labai skiriasi savo dydžiu, forma ar bendra išvaizda, bet visi turi šarvus. Skaičiuojama apie 30 000 vėžiagyvių rūšių. Nariuotakojai – tai ir krevetės, krabai, omarai, vėžiai, jūros gilės ir daugybė kitų.

Lietuvos jūrų muziejaus biologo Sauliaus Karaliaus iliustracijoje – smėlinė krevetė.

Dienomis jos užsirausia į smėlį, naktimis yra aktyvios ir ieško maisto. Minta dumbliais, lervomis, moliuskais. Patelės yra didesnės už patinėlius. Šiaurės jūroje užauga iki 9 cm, todėl aplinkinėse šalyse yra gaudomos ir naudojamos maistui. Dėl mažo Baltijos jūros druskingumo ir sezoninio vandens temperatūros kitimo, Lietuvos priekrantėje šios krevetės užauga tik 3-5 cm. Kaip ir visi vėžiagyviai, augdamos smėlinės krevetės neriasi iš kiauto. Kai vanduo yra šiltesnis, tai atsitinka kas keletą dienų. Po kiekvieno nėrimosi jos paauga apie 1–3 mm. Veisiasi vasarą. Patelės ant pilvo nešioja iki 4500 kiaušinėlių, kurie išsirita per 4-13 savaičių.

Žymos: | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Pagrindiniai naujos knygos veikėjai - Nemunas ir jo žmonės

Lietuvos jūrų muziejus, tęsdamas atsiminimų seriją, parengė ir išleido leidinį ,,Nemuno žmonės 1918–1945 m. Laivai ir skaičiai, laiškai ir liudijimai“. ...
2025-02-07
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Penkeri metai klaidžiojimo Smiltynės miškuose (4)

Siekdama, kad Smiltynei būtų suteiktas kurortinės vietovės statusas, Klaipėdos savivaldybė jau kelerius metus nesugeba parengti jos miško parko takų techninio ...
2024-12-17
Skaityti daugiau

Švietimas

„Aš neabejingas, o Tu?“ (1)

Pirmadienį prasideda kasmetinis Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centro ir Klaipėdos universiteto kartu su socialiniais partneriais organizuojamas festivalis moksleiviams „Aš ...
2024-12-02
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

undefined
undefined
undefined
Loading
Share This