Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-02-01 |
Po sausio 1-osios Kristijono Donelaičio gimtadienio minėjimo to paties pavadinimo skvere sukruto politikai, prisiminę stringantį skvero rekonstrukcijos projektą. Neilgai trukus prasidėjo užstrigusios rekonstrukcijos gaivinimas.
Tenka pripažinti, kad Labdaros ir paramos fondo „Žaliuok mano mieste“ iniciatyva organizuoti ir finansuoti K. Donelaičio skvero/aikštės kaip svarbaus kultūrinio kraštovaizdžio objekto sutvarkymo projektą yra sveikintina ir remtina. Tokių iniciatyvų mūsų mieste trūksta, bet mums, kaip Klaipėdos miesto bendruomenių asociacijai, tenka apgailestauti, kad fondas, dovanodamas projektą, nepasidomėjo bent jau šalia gyvenančių klaipėdiečių, Klaipėdos konservatorijos studentų, dėstytojų įžvalgomis, pageidavimais.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Na, bet politikams pageidaujant netrukus, sausio 21 dieną, Klaipėdos m. savivaldybės želdynų apsaugos ir priežiūros komisija K. Donelaičio aikštėje dar kartą įvertino pagal projektą numatomus šalinti medžius. Numatomų šalinti brandžių medžių skaičius, prašant architektui Algirdui Žebrauskui, sumažintas nuo 13 iki 11.
Pamenu, kaip 2018 m. spalį architektui pristatant visuomenei projektą buvo akivaizdu, kad jį ruošiant architektas studijavo K. Donelaičio skvero/aikštės istoriją, bet, kaip supratome iš istorinio tarpsnio, pasirinko aikštės, sporto aikštyno variantą, siūlydamas sukurti atnaujintą, aktyviai eksploatuojamą erdvę, nors šis skveras (aikštė) turi pakankamai gilią praeitį. Jis suformuotas prieš du šimtus metų.
Pradžioje tai buvo Liepų sodas, kuriame buvo galima sustoti, pasėdėti ant suolelio (įkurtas 1814–1821 m.). Liepų sode pradžioje buvo 22 medžiai. Iki 1840 m. Liepų aikštė buvo apsodinta liepomis iš trijų pusių, vieta vadinta parku. 1857–1868 m. Liepų aikštėje sportavo mokiniai, todėl ji pavadinta Sporto aikšte (iki 1884 m). Medžių skaičius visoje sodo/aikštės istorijos tarpsnyje nuolat augo.
Tenka pastebėti, kad Liepų aikštė savo istorijos gyvavimo periode keitė ne tik pavadinimą, bet pagal poreikius ir paskirtį.
Deja, fondas, turėdamas tokią gerą idėją, nepasidomėjo gyventojų poreikiais turėti bent vieną jaukią, ramią, vasaros kaitros metu vėsią erdvę.
Istorikas Vasilijus Safronovas siūlė ateityje rekonstruojant aikštę pagalvoti apie takus dengiančių betoninių plokščių keitimą, kadangi tarpai tarp plokščių aikštės rekreacinės funkcijos požiūriu yra nefunkcionalūs. Deja, šis projektas numatė skalsiai trinkelėmis padengti rekonstruojamą teritoriją. Ar maža mums tokių teritorijų centre?
Šiaip tai skverais laikytinos žemesnio rango nei aikštės viešosios erdvės. Tai stačiakampio plano „įlaužtos“ erdvės gatvių perimetruose, atitraukto kampinio užstatymo vietos su suoliukais, šiukšliadėžėmis, nedideliais skulptūriniais akcentais, fontanais, želdiniais ir gėlynais. Paprastai skverai skirti ramiam žmonių poilsiui, kasdieniam stabtelėjimui, trumpam atokvėpiui (Tomas S. Butkus, Urbanistinė viešosios erdvės tipologija ir jos elementai sovietmečio Klaipėdoje, 2015).
Skvero įspūdį kuria ir suaugusių želdynų masė. Ramiam miestiečių poilsiui skirta erdvė šio savo ypatumo nepakeitė per visą XX a. Tai gal reiktų apsispręsti – čia skveras ar aikštė?
O prieš pradedant projektuoti, vertėtų įvertinti ankstesnį projektą, nes norisi tęstinumo ir pagaliau pagarbos kitam kūrėjui. Keista, kad dar 2017 m. fondas, organizuodamas viešą architektūrinį konkursą, nesusisiekė su K. Donelaičio skvero architektu Petru Šadausku. Įsivaizduoju, ką jaučia kūrėjas, kai drastiškai naikinamas jo kūrinys.
Todėl sausio 25 d. kreipėmės į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, Labdaros ir paramos fondą „Žaliuok, mano mieste” architektą A. Žebrauską. Tiesa, fondo vieši kontaktai neteisingi, domenas neveikiantis. Kreipėmės į architektą, prašydami mūsų pastabas ir klausimus perduoti fondui.
Savo prašyme adresatams pateikėme klausimus:
1. Kodėl nepasidomėta gyventojų poreikiais?
2. Kodėl gyventojams nepristatytas paskutinis, koreguotas projekto variantas (juk projektas dovanojamas miestui, ne savivaldybei)?
3. Kokios fondo projektavimo sąlygos pateiktos architektui A. Žebrauskui? Ar projekto autorius įpareigotas atlikti projekto sprendiniuose esmines korektūras pagal gyventojų, savivaldybės specialistų pastabas, rekomendacijas?
4. Keliais procentais buvo sumažintas trinkelėmis ir plokštėmis dengtas aikštės plotas, atlikus projekto korekcijas?
5. Kokias medžių būklės vertimais vadovautasi projektuojant K. Donelaičio aikštės rekonstrukciją? Ar atliekant projekto korekcijas atsižvelgta į 2020 m Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto specialistų atliktą instrumentinio medžių būklės vertinimą ir jų pateiktas rekomendacijas (šalinti tik blogos būklės medžius)?
6. Perimetru planuojama sodinti tik 12 medžių. Ar toks naujai sodinamų medžių kiekis apsaugos nuo Liepų, K. Donelaičio gatvėmis judančio automobilių srauto, sklindančio triukšmo, dulkių?
7. Ar rengiant projektą komunikuota su dendrologais/arboristais, kraštovaizdžio architektais?
8. Kiek planuojama kirsti medžių iš tikro, nes architekto pateiktose schemose vienur 17, kitur 18, dar kitur – 13 medžių? Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija planuoja leidimus išduoti 11 medžių, bet pereinant prie techninės projektų dalies, didelė tikimybė, kad bus papildomai kertamas ne vienas medis.
Įvertinus išsakytas pastabas, prašome koreguoti projektą:
1. Didinant naujai sodinamų medžių skaičių perimetru, nes naujai sodinamų medžių lajos nesieks 5-6 metrų, kas atvers kelią taršai į rekreacinę teritoriją.
2. Atsisakyti kavinės ir jūrinio konteinerio (tualeto), nes šalia yra pakankamai kavinių. Kaip alternatyvą labai ištroškusiems galima pastatyti mobilų kioskelį kavai, arbatai. Mieste jau neliko žalių skverų, ramių erdvių, ypač miesto centre. Tai būtina įvertinti.
11. Ruošiant techninį projektą, rengiant rangovo viešuosius pirkimus būtina sąlyga naudoti oro kastuvą, įrankį, kai reikia: patikrinti šaknų kaklelio būseną – pratiesti kabelius po ar šalia medžio šaknų – supurenti augavietę; betranšėjines technologijas (betranšėjinis komunikacijų klojimas).
Tikiuosi, išauš ta diena, kai bus atsižvelgta į gyventojų lūkesčius nepriklausomai nuo to, kas užsako projektus – savivaldybė ar labdaros fondai.
Kokių dar argumentų reikia ir kodėl tiek pastangų tenka dėti, kad visuomenė būtų išgirsta. 100 argumentuotų nuomonių prieš savivaldybės darbuotojų „mums taip norisi ir viskas!” Ką kalba neabejingi klaipėdiečiai, tai ne „ciocių pašūkavimai”, o pasiūlymai, kaip sutvarkyti šią miesto erdvę, jos nesudarkant. Pietinė miesto dalis kiek turi nesutvarkytų, apleistų zonų, laukia nesulaukia tokių projektų, kur jie labiau ir pritiktų.
Užsiima miesto medžių vagystemis. Kur btandus medžiai ten jie
Per rinkimus į savivaldybę reikia iškart klausti, kiek medžių per savo kadenciją numatęs palaidoti. Ir kai pasirašinės ant kirtimo projektų, priminti tai. Tas klausimas tiktų visiems, kurie privalo pasirašinėti ant sveikų medžių naikinimo projektų ?
Daugelyje didžiųjų Europos miestų yra skverelių, kur auga brandūs medžiai. Ir tai yra norma. Nes ten, skirtingai nei pas mus, žmonės gamtą myli ne žodžiais, o darbais. Tik pas mus savivaldybės ir atsakingiems žmonėms rankos tiesiog panižta, išvydus bent kiek brandesnį medį. Jei galėtų, iškirstų visus ir vietoj jų sukaišiotų atvežtinius brangius ir nusususius. Kieno ausys už to slypi, suprasti nesunku. Gaila, kad tokie veikėjai neskaito tokių knygų kaip P. Wohlleben “Paslaptingas medžių gyvenimas”, gal tada ranka taip lengvai nepakiltų. Nes medis daug “gyvesnis” nei įprasta manyti. Jis sugeba jausti, liūdėti, bijoti, rūpintis mažais ir ligotais medeliais. Ir tai ne fantastika, o naujausi moksliniai tyrimai. Yra sakoma, kad miškas nustoja ošęs, kai į jį įžengia žmogus su kirviu rankoje. Ir tai visai ne metafora. Labai liūdna, kad mūsų visuomenė tokia nebrandi, kad į medį žiūri tik kaip į miesto “interjero” detalę, kurią galima bet kada nukirsti, pašalinti. Į tą vietą įkišti kitą. Ir nemato nieko daugiau…
Deja, į valdžią eina rėksniai. Jiems svetimas gilus pajautimas, nes jie save iššvaisto per daug bendraudami su panašiais į save, per daug užsiimdami savo gerove. Kitiems pojūčiams nelieka nei energijos, nei laiko…
Ir kada atsikratysime miesto gamtos ir kraštovaizdžio naiki toju?tai savivsldybės pinigu plovėju per miesto betonavimus???? .muzikantu , kubilaičiu , javaičiu , nenikšu?
Ciocės, Liudvikos ir daug kitų neabejingų žmonių rūpinasi miesto gėriu, oru, žaluma, jaukumu, patrauklumu … Valdininkai, trinkelizuotojai rūpinasi savo kišenėmis. Nenusileisime Donelaičio skvero (ne aikštės) išdarkymui. Tai ne gatvė, ne dviračių takas, ne mašinų stovėjimo aikštelė. Čia turi likti ir liks ramybė, seni, dideli medžiai, pavėsis. Neturi būti nei kontenerinių alla kavinių, ar (siaubas) tualetų. Erdvė per maža valgymui ir gamtinių reikalų atlikimui.
Ar jums svarbu, kaip tą skverą sutvarkys? Čia nei virginijų, nei liudvikų, nei kitų rėksmingų ciocių nepamatysi. Koks jums skirtumas, kokie tie medžiai, kiek jų, bus čia kabakas ar ne? Jums, nesvarbu kokia tema- garliava, stambulas ar dar biesas žino kas, svarbu parėkauti, protestuoti ir savo nieko gyvenime nenuveikimą audringos veiklos imitacija suvaidinti.
kaip smagu taip nusišnekėti ir ir pavaidinti ”audringą veiklos imitaciją ”
Kai trūksta argumentų, iškart nusišnekėti…
,,Jo majo” tai manau savivaldybės veikėjas o ,,žaliok mano mieste” savivaldybės šaikos stumiami projektai
Kuriu uždavinys:iškirsti medžius , trinkelizacija ir karsčio sąlu atganizavimas, žmoniu sveikatos bloginimas, oro būklės bloginimas. Prieštaravimas ES klimato kaitos programai
Matosi kad tamstai labai svarbu kaip ir kas tą skverą sutvarkys! …Galimai garantuoju, kad tavo ausys ir letenos kyšo tame apsurdiškame projekte! … O ir gyvenime ,matyt, daug ,,Gero” nuveikęs savojoje veikloje, kad negali susitaikyti su visuomenės pasipriešinimu skvero sudarkymui!…. tiesiog nė vieno argumento neišstenėjai!!!!