Ruoniai – stambiausi Baltijos jūros žinduoliai

Laiškai iš jūros
Avatar photoAtvira Klaipėda
2022-01-25

Lietuvos jūrų muziejaus specialistai kartu su profesoriumi Gustavu (įkūnijo Audrius Rakauskas) iš „Gustavo enciklopedijos“ parengė pažintinius siužetus, kurie buvo nufilmuoti Jūrų muziejaus ekspozicijose. Šįkart profesorius pasakoja apie Baltijos pilkuosius ruonius, priklausančius ausytųjų ruonių šeimai, irklakojų būriui.

Tai – patys stambiausi Baltijos jūros žinduoliai: jų ilgis siekia iki 2 metrų. Patelės sveria 100–180, o patinai – net iki 300 kg.

Vandenyje ruoniai jaučiasi kaip žuvys, plaukia pasiirdami užpakalinėmis galūnėmis-plaukmenimis. Ruoniai gali panerti net į 100 metrų gylį ir išbūti po vandeniu apie 20 minučių.

Šie gyvūnai turi gerą uoslę ir klausą bei jautrius ūsus, it antena gaudančius žuvies sukeliamus vandens virpesius. Ruoniai minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, tobiais, stintomis, builiais, dyglėmis. Suaugusiam gyvūnui per parą reikia apie 10–20 kg žuvies.

Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, nors Baltijos jūroje šeimininkauja jau 10 000 metų. Keičiantis Baltijos ekologinei situacijai, vis daugiau šių ruonių pastebima Lietuvos pakrantėje. O ir kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 paliktų ruonių jauniklių, sužalotų Baltijos jūros ruonių ir paukščių. Sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.

Šalia Lietuvos jūrų muziejaus vyksta Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybos, kai jis bus atidarytas atsiras daugiau galimybių prisidėti prie Baltijos jūros gyvūnų ir visos ekosistemos gerovės. Baltijos jūros reabilitacijos centre Lietuvos jūrų muziejaus specialistai galės padėti didesniam nelaimėlių skaičiui, kurie pagiję grįš atgal į jūrą. Reabilitacijos centras svarbus ne tik Jūrų muziejui, ne tik Klaipėdai, net ir ne vien tik Lietuvai, o ir visoms kitoms šalims, turinčioms priėjimą prie Baltijos jūros. Baltijos jūros ruoniai gydomi Helos stotyje Lenkijoje, Fridrichskogo centre Vokietijoje, o Lietuvoje tokios „ligoninės“ kolkas nėra, nors turime 98 kilometrų ilgio Baltijos jūros liniją.

Žymos: | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Pagrindiniai naujos knygos veikėjai - Nemunas ir jo žmonės

Lietuvos jūrų muziejus, tęsdamas atsiminimų seriją, parengė ir išleido leidinį ,,Nemuno žmonės 1918–1945 m. Laivai ir skaičiai, laiškai ir liudijimai“. ...
2025-02-07
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Penkeri metai klaidžiojimo Smiltynės miškuose (4)

Siekdama, kad Smiltynei būtų suteiktas kurortinės vietovės statusas, Klaipėdos savivaldybė jau kelerius metus nesugeba parengti jos miško parko takų techninio ...
2024-12-17
Skaityti daugiau

Švietimas

„Aš neabejingas, o Tu?“ (1)

Pirmadienį prasideda kasmetinis Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centro ir Klaipėdos universiteto kartu su socialiniais partneriais organizuojamas festivalis moksleiviams „Aš ...
2024-12-02
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

undefined
undefined
undefined
Loading
Share This