Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-01-21 |
Vienu pirmųjų naujos kadencijos Klaipėdos universiteto (KU) Senato darbų tapo sprendimas dėl šios aukštosios mokyklos dalyvavimo uostamiestyje kuriant naujo tipo, universiteto ligoninę.
Nors posėdžio metu buvo ir raginimų neskubėti, galiausiai Senatas penktadienį tam pritarė vienbalsiai.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pagal baigiantis 2021-iesiems priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas buvo pakeistas universiteto ligoninės apibrėžimas – tokia įstaiga nuo šiol gali vadintis ligoninė, kartu su valstybiniu universitetu vykdanti ne tik medicinos, bet ir slaugos, akušerijos studijų programas. Taip pat numatyta, kad Lietuvoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Įstatyme numatyta, kad Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki šių metų vasario 28 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai siūloma iki šios datos priimti reikiamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, integravimo į valstybinį tinklą, kad į dalininkus priėmus KU mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė. Iki tos pačios vasario 28-osios universitetams pasiūlyta pagal kompetenciją priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Sausio pradžioje buvo paskelbta, kad Klaipėdos miestui iš ministerijos bus pateiktas dvigubas pasiūlymas – ne tik perleisti valstybei Klaipėdos universitetinę ligoninę, siekiant naujos universiteto ligoninės statusą turinčios ligoninės mieste, tačiau ir prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę prie valstybei priklausančios Respublikinės Klaipėdos ligoninės bei dalyvauti pastarosios valdyme dalininko teisėmis.
Universiteto ligoninė būtų sukurta sujungiant šiuo metu veikiančias Klaipėdos universitetinę, Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines. Jos dalininkais taptų valstybė, atstovaujama Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Klaipėdos universitetas (KU).
Klaipėdos universiteto Senato nariu esantis Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas Vinsas Janušonis siūlė rektoriaus pristatytą klausimą paversti tiesiog informacijos išklausymu.
„Čia net diskusijų nėra, visi tam pritars, taip pat ir aš, bet kai bus laikas. Tai žymiai per ankstyva, nes procedūra yra tokia, kad turi pateikti klausimą ministerija, turi pasiūlyti. Ministerijoje jokių dokumentų nėra patvirtintų, nėra ir Vyriausybėje. Klausėme ir mes, ir savivaldybė. Yra tik viceministrės raštelis su vizija, matymu. Ministerija daro kažkokius kokteilius ir siūlo Klaipėdos universitetui tapti vienos iš ligoninių steigėju. Eina gandas gal Kauno, nes Kaunas jau negali turėti dviejų tokių įstaigų. Procedūra neaiški, ženkliai per anksti kalbėti. Ne visi taip supranta, bus Konstituciniam Teismui įteiktas dėl šio įstatymo panaikinimo Seimo narių kreipimasis. Kai kuriems politikieriams gal svarbu piaro atžvilgiu. Klaipėdos universiteto Taryba irgi nėra svarsčiusi, iš viso gal nesutiks universitetas, labai daug neaiškumų. Palaukim truputį”, – kalbėjo V. Janušonis.
Senato pirmininko pavaduotojas Vytautas Jokubauskas savo ruožtu pastebėjo, kad nėra dar taip buvę, kad Senatas koreguotų teikėjo klausimo formą.
„Nebent rektorius pats to norėtų”, – sakė jis.
Rektorius Artūras Razbadauskas paprašė Senatui spręsti dėl klausimo įtraukimo į darbotvarkę taip, kaip jis pasiūlė.
„Yra tam tikrų abejonių, tačiau universitetas turi parodyti savo poziciją, nekalbama apie konkrečias ligonines. Viešoje erdvėje jau abejojama, ar Klaipėdos universitetas pasiryžęs dalyvauti. Tik po to Taryba spręs, ar dalyvautų. Jei kažko lauksime, tai jau kai kur kalbama, žiniasklaidos priemonėse matoma, kad universitetas neapsisprendė”, – kalbėjo A. Razbadauskas.
Už tai, kad darbotvarkėje liktų rektoriaus pateiktas klausimas pasisakė 21 Senato narys, susilaikė septyni, tarp jų – V. Janušonis ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyr. gydytojas Jonas Sąlyga.
Klaipėdos universiteto Senato nariais yra ir Klaipėdos universitetinės bei Jūrininkų ligoninių vyr. gydytojai Vinsas Janušonis ir Jonas Sąlyga. Martyno Vainoriaus nuotr.
Pristatydamas sprendimo projektą A. Razbadauskas akcentavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos matymas dar nėra aiškus, bet KU reikia išsakyti savo nuomonę, nes galbūt atsiras Kauno universitetas, kuris to norės.
„Teko ne vienai politinei jėgai rodyti mūsų stiprybes, mūsų galimybes, nes mes esame labai stipriame Europiniame aljanse su universitetais, kurie turi stiprius medicininius padalinius. Mes negalėjome to sakyti Seime, bet turime ambicijų stiprinti medicinos studijas”, – sakė A. Razbadauskas.
Vytautas Paulauskas po rektoriaus pasisakymo siūlė klausimo svarstymą perduoti į Senato komisijas.
„Pilną analizę būtų padaryti ne pro šalį”, – teigė jis.
Liutauras Kraniauskas teiravosi, koks tokiu atveju būtų KU indėlis į naują ligoninę.
„Jei tampame dalininkais, tai ne tik simbolinis dalykas, o ir resursai”, – sakė L. Kraniauskas.
A. Razbadauskas į šį klausimą tikslaus atsakymo taip ir nepateikė, tik minėjo, kad „jau dabar Veryga sako, kad LSMU gali būti dalininkais”.
„Laukia procesas gana sudėtingas, nežinome, kaip jis baigsis. Klaipėdos universitetas turi aiškiai pasakyti savo poziciją”, – teigė rektorius.
„Kaune jungiant ligonines ir tampant universiteto buvo pateiktas planas su finansais. Kas bus, šiandien mes nieko neturime, nieko nėra aišku. Turi būti argumentuotai, solidžiai pritarta”, – kalbėjo V. Janušonis.
Tuo metu V. Jokubauskas teigė, kad Thomo Manno kultūros centro, kurio vienas iš steigėjų yra KU, pavyzdys rodo, kiek iš universitetui gali prireikti lėšų – čia universiteto indėlis esą yra tik prorektoriaus vizitai.
„Kalbama, kad kovido pandemija ne metas tam. Gero laiko reformai niekada nebus, gal netrukus gydysime sužeistuosius iš kitų šalių. Aš balsuosiu už”, – sakė V. Jokubauskas.
Vygantas Vareikis teigė, jog toks sprendimas būtų tik politinis pritarimas, bet parodantis Senato valią.
„Pagaliau prasidėjo diskusija Lietuvos mastu, rodanti, kad Kauno klinikos nori paimti bent jau iki Šiaulių pacientus, o čia atsiranda naujas stiprus žaidėjas”, – sakė V. Vareikis.
Anot Senato pirmininko Vaidučio Laurėno, Senatas pasiųstų „įdomų signalą, jei nuspręstų kaip nors kitaip”.
„Tai dešimties-dvidešimties metų politinis sprendimas. Gal mes dar net dagyvensim iki galutinio rezultato”, – sakė Audrius Senulis.
V. Palauskas dar siūlė „formuluotę truputėlį patikslinti”, tačiau galiausiai buvo balsuojama už tokią, kokia ir buvo pateikta – „dėl pritarimo dalyvauti”. Jai Senatas pritarė vienbalsiai.
Senato pritarimas nėra galutinė KU pozicija. Šis klausimas sausio 31-ąją bus teikiamas svarstyti KU tarybai.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas „Atvirai Klaipėdai” buvo sakęs, kad miestui sprendžiant šį klausimą nebus „jokio vilkinimo, sabotavimo ar dar kokio nors gudravimo”, bet Tarybos sprendimas, anot jo, turi būti toks, kad atsakytų į visus klausimus, nekeltų jokios abejonės dėl atitikties visiems teisės aktams ir santykio su visomis tame pačiame procese dalyvaujančiomis institucijomis.
V. Grubliauskas tada taip pat akcentavo, kad vasario 28-oji savivaldos atveju esą yra tik rekomendacinė data. Jis priminė, kad vasario 17-18 dienomis planuojamame miesto Tarybos posėdyje turi būti tvirtinamas ir strateginės veiklos planas, ir 2022 metų miesto biudžetas.
„Ar viskas bus spėta tam laikui padaryti, nesiimtu vertinti, bet niekas nesiruošia sabotuoti”, – teigė meras.
Parašykite komentarą