Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2022-01-13 |
Ketvirtadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė savo krantinių Nr. 21, 22, 23 rekonstravimo ir krantinių Nr. 21A, 22A, 23A statybos bei administracinės paskirties pastato Naujojo Sodo gatvėje rekonstravimo bei statybos techninių specifikacijų projektą. Administracinis pastatas ir terminalas planuojami greta vystomos „Memelio miesto” teritorijos.
Vadovaujantis gerąja praktika būsimo viešojo pirkimo sąlygos skelbiamos tam, kad potencialūs konkurso dalyviai galėtų pateikti klausimus, pastabas. Numatyta, kad objekto statyba skaidoma į etapus (krantinių rekonstravimo/statybos ir pastato statybas gali vykdyti skirtingi rangovai).
Projekte rašoma, kad išplečiamos sausumos plotas Kuršių marių sąskaita – apie 24 400 kvadratinių metrų.
Administracinio pastato bendrasis plotas, įskaitant ir automobilių saugyklą siektų apie 7 000 m². Leistinas pastato aukštis – 30 m. Antrojo pastato plotas – 2 771 m², aukštis – 12 m.
Administracinio pastato poreikiams numatoma 200 automobilių stovėjimo vietų. 15 stovėjimo vietų turi būti išskirta Uosto kapitono tarnybai.
„Vidinės erdvės turi būti suprojektuotos taip, kad būtų orientuotos į vaizdingiausius apžvalgos taškus (į Danės upę, Kuršių neriją, marias, jūros vartus, senamiestį ir Naujamiestį)”, – rašoma techninėje specifikacijoje.
Atskiri kabinetai turi būti suprojektuoti direktoriams, skyrių viršininkams ir uosto kapitonui. Laivų valdymo postas turi būti su maksimalia uosto apžvalga. Pastato viršutinėje dalyje planuojama numatyti apžvalgos aikštelę.
Uosto direkcija pernai jau buvo paskelbusi tarptautinį naujo jos pastato ir ir kruizinių laivų terminalo projektinių pasiūlymų konkursą.
Tada direkcija savo pranešime rašė, jog ji tikisi, kad „bus suprojektuotas išskirtinės architektūros pastatas, atitinkantis urbanistinio integralumo principus, savo architektūra išsiskiriantis iš esamos aplinkos bei sukursiantis jungtis su esama visuomeninių erdvių sistema, išsaugant miestui ir visuomenei svarbius vizualinius–erdvinius koridorius ir apžvalgos taškus”.
Šis konkursas buvo sukritikuotas Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos.
Pernai lapkritį direkcija paskelbė, kad visi trys konkursui pateikti pasiūlymai atmesti, nes gerokai viršijo šiam pirkimui suplanuotas įmonės lėšas. Be to, atlikus pirminį vertinimą taip pat nustatyta, kad du pasiūlymai neužtikrino konfidencialumo reikalavimų.
To tikrai nebus.
Klaipėdiečiai ne avinų banda.
Palapinę pasistatykit nukėlę iš miesto centro, daugiau nesat verti, valdžiažmogai..
Tikėtina valdiškos biznio plano schema yra tokia : vėliau už šio pastato kainą bus „brangiai” privatizuota uosto direkcija, t.y. valstybė atgaus pinigus už statinio statybai išleistus milžiniškus pinigus, tačiau pusdykiai , o gal ir veltui (atskaičius pastato vertę) parduos patį verslą. Taigi apie viską pagalvota.
Netoli esame pažengę nuo rytinių kaimynų, pas kuriuos populiarūs auksiniai unitazai.
Ale ir prisvilo gi lojantiems tas karavano ėjimas, gerai, kad vadeliotojai žino kryptį…
Ale ir prisvilo gi lojantiems tas karavano ėjimas, gerai, kad vadeliotojai žino kryptį…
http://architektams.lt/naujienos/laskao-valdybos-pranesimas-del-krantiniu-rekonstravimo-krantiniu-statybos-ir-administracines-paskirties-pastato-naujojo-sodo-g-statybos-projekto-pirkimo/
Ministrai iš konservatorių , liberalių ir laisvų 🙂 Uostas dar valstybės įmonė , taigi virkaukite valstybę valdantiems į ausis .
Nėra jokios durnysrės kurios nebūtų galima įgivendinti Klaipėdoje…..
Iš tiesų, neatlyžtantis Uosto direkcijos noras įlipti į marias racionaliai motyvacijai nepasiduoda. Dariaus ir Girėno gatvėje esantis Direkcijos kompleksas , jei jau taip reikia , gali būti išplėstas dykroje į rytus. Toks išplėtimas kartu su esamų pastatų remontu tikrai bent keletą kartų kainuos mažiau , nei Žiemos uosto darkymas- o kaip be dėliotum , tai Lietuvos žmonių pinigai. Beje , buvusių ir esamų Uosto direktorių argumentai , esą jie palieka turimus pastatus , nes jų neįmanoma / neleidžiama apšiltinti iš išorės , gali įtikinti tik aritmetikos nemokančius…
Tai kad tie švinderiai ir neslepia, kad naujo statinio statyba n kartų brangesnė, nei kainuotų remontas.
Nusipelne gyvento geriau!?
Gaus kompensiuką iš PIŠ dėl prarastų kroviniukų ir pasistatys naują ofisiuką vietoje muzikinio teatriuko !
Kaip lakštingalos negali nedainuoti, taip Direkcija negali nebetonuoti. Vienas direktorius tiesiais keliais ėjo neparėjo į kiniškai milijardinį projektą Melnragėje, kitas mariose pusiasalį betonuosis. Kartu su marių betonavimu naujo garažo ir biurų statybos apie šimtą mln. niekieno pinigų gali patempti. Irgi neblogai.
Tai Uosto direkcija KIPIS sistemai iš verslo 200 tūkst. reikalauja, nors tik šia sistema gali atlikti valdiškų, iš biudžeto išlaikomų iįstaigų procedūras, o čia taip poniškai savo gerovę kurs? Ar bereikės uosto direkcijos Klaipėdoje, kai krovniai ir verslas išeina į Rygą ir Taliną? Kažkokia šizofrenikų puota maro metu!
su Portorganų kūryba. Žavingas sumanymas užpilti 2,4 ha Kuršių marių ir priešais būsimą Memelio miestą pasistatyti sau kelių aukštų garažus ir autobusų aikštę miesto reprezentacijai ir bandomam sukurti darnaus judumui labai žaliame mieste. Miesto jachtklubų, miesto marinos, prieigų prie marių pakrančių miesto žmonės palauks, nes kol kas tik uosto administracija nusipelnė gyventi geriau.
Kas sakė, kad mes biedni ir kad dėl to negalim iškelti taršios uosto krovos iš miesto centro, kad negalim suformuoti dirbtinės salos išorinio giliavandenio uosto statybai, kad uostas galėtų krauti, krauti ir dar kartą krauti? Negalim, nes labai brangu. Brangu. Su kuo lyginant, žinoma. Bet kuriuo atveju tai jau pasidaro pigu, kai uosto direkcija sumano pasistatyti sau naują administracinį pastatą (vietoj esamo veikiančio), beje, UŽ MŪSŲ PINIGUS. Po to (pasistačius) bus jau galima VĮ KVJU paversti ir akcinė bendrove su nauju administraciniu pastatu, pastatytu vandenyje. Taip, kad 2,4 ha užpiltų Marių vardan 1 KVJU direkcijos pastato yra ir teisinga, ir gražu, ir, žinoma, pigu. Tikrai pigiau, nei sala uosto krovai iš miesto iškelti.
A čia žiemos uostą naikina?
Vadovaujantis gerĄja praktika, bet ne geraja.