Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-01-13 |
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Klasco”, vykdydama aplinkosaugininkų privalomąjį nurodymą, išgabeno 4019,234 tonų geležies rūdos krovinį.
Krovos ir išgabenimo darbus įmonė vykdė laikydamasi griežtų reikalavimų, AAD Klaipėdos valdybos pareigūnai stebėjo oro taršos bendrovės teritorijoje duomenis. Teigiama, jog taršos viršijimų nebuvo nustatyta. Taip pat buvo tikrinama, kad gabenant krovinį vėjo stiprumas neviršytų nustatyto 15 m/s greičio.
„Dar spalį aplinkosaugininkai, įvertinę situaciją, įteikė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo įmonę sausakrūvio uosto terminale nutraukti palaidos geležies rūdos krovos operacijas. Atidžiai įvertinus visas aplinkybes, įmonei buvo leista išgabenti krovinį, kad būtų pašalintas taršos židinys. Aplinkosaugininkai nuo gruodžio 17 d. iki sausio 4 d. vykdė neplaninį įmonės patikrinimą, kurio tikslas buvo įvertinti, ar „Klasco” sausakrūvio uosto teritorijoje visa palaidos geležies rūda pakrauta ir išgabenta. Šiandien galime patvirtinti – krovinys išgabentas“, – cituojamas AAD direktorius Raimondas Sakalauskas.
Įmonei krovą buvo nurodyta stabdyti gavus AAA planinių už uosto įmonių veiklaviečių ribų nusėdančių kietųjų dalelių kiekio ir sudėties tyrimų pasyviaisiais kaupikliais ataskaitą. Tyrimus atliko Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas.
Geležies rūdos krovos veikla galės būti atnaujinta tik tada, kai bendrovė įvykdys AAD privalomajame nurodyme nustatytas sąlygas.
Tai gal KVJUD nurodys konkrečiai. kokios išsivysčiusios pramoninės šalys krovimo darbams naudoja vandens patrankas. Ir kaip valomas vanduo po krovos darbų, kokios yra darbinės vandens sąnaudos ir kiek grįžtamos ?
KVJUD į savo neseniai viešintą Žaliojo uosto koncepcijos tarpinį pakaitalą įsirašė, kad iki 2030 metų vystys vandens patrankų ūkį. Kaip žinia, vandens patrankos nėra naudojamos birius krovinius tvarkant uždaromis technologijomis. Todėl klausimas – ką KVJUD rengiasi dar drėkinti, jeigu Klaipėda ir taip apsalusi nuo uosto žalumo?
taikliai 🙂
GintaraiR, tai, kad nieko nuostabaus. Juk ir pats tamsta tiek ir tepareikalvote vardan gyventojų iš valdžiažmogių: daugiau žalių medelių uosto įmonių teritorijose. Kuomet jiems labai gražiai apie žalią uostą pasakojote. Prieš metus, berods.
Gyventojau, jūs meluojate. Nuo pat pradžių buvo kalba vien tik apie Žaliojo uosto koncepciją parengtą tiksliai pagal ESPO Green Guide. Ieškokit dokumento Green Guide 2021, skaitykit, švieskitės ir nemeluokit. Šitoks strateginis dokumentas, jeigu parengtas korektiškai, būtų puikus įrankis miestui, siekiant, kad uostas neliktų 20 amźiaus pradžios raidos lygmenyje, kuriame esame įstrigę. Kad uostas netemptų miesto į dugną, jo nenuodytų ir nežudytų savo atsilikusiu požiūriu į kaimynystę su miestu. Direkcija tai supranta, todėl jums ir parengė tarpinį koncepcijos pakaitalą, kurio tamsta turbūt net nepavartėt. Direkcija savo pakaitalu tik razinas iš pyrago išrirankiojo, nes taip smagiau, pasitvirtins ir bus galima toliau visiems aiškinti, kad KVJUD už aplinkos apsaugą uosto teritorijoj neatsakinga.