Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2021-12-29 |
Tai, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šokinėja prieš Vakarų valstybes, labai primena 1938-uosius, kada nacių valdoma Vokietija pirmiausiai užėmė ir aneksavo Austriją, o vėliau ėmėsi Čekoslovakijos.
Adam Jones (flickr.com) nuotr.
Anais laikais, kaip ir Rusija po „šaltojo karo”, Vokietija jautėsi pažeminta ir I pasaulinio karo nugalėtojų nuskriausta. Vienas svarbesnių ligi sukeliant II Pasaulinį karą nacių lyderio Adolfo Hitlerio dėmesio krypčių buvo po įvairias šalis, susikūrusias po I pasaulinio karo „išsibarstę” vokiečių kilmės žmonės – Austrijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje. Nekalbant apie Elzasą ir Lotaringiją Prancūzijoje.
Skaitant 1938-ųjų istorines kronikas, stačiai negali susiturėti neprisiminęs pačios XXI amžiuje p. Putino ir jo kompanijos sugalvotos „rusų pasaulio” koncepcijos. Kuri nurodo, kad rusai, baltarusiai bei ukrainiečiai iš tikrųjų yra dirbtinai perskirta vieninga tauta. O viskas, ko šiandien siekia p. Putinas – atstatyti „didžiąją Rusiją”. Koncepcijos autoriai yra velniškai „malonūs” dėl to, kad „didžiosios Rusijos” ribas leidžia nustatyti mūsų pačių vaizduotei: Imperija su „Pribaltika” ar be jos.
Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas yra sakęs, esą didžiausia Rusijos problema yra ta, kad ji nežino, kur prasideda ir kur baigiasi. Galima būti antrinti, kad toks požiūris yra ne tik pačios Rusijos, bet ir per amžius amžinuosius nesibaigianti jos kaimynų problema.
Iki II pasaulinio karo pradžios tokiu kampu galima buvo vertinti ir Vokietiją, kuri p. Hitlerio valia tapo „Vokiečių imperija” (vok. Deutsches Reich). Vokietijoje Hitleris savo tikslo siekė gana sparčiai ir nuosekliai. Naudodamas masinę propagandą, dirgindamas nacionalines stygas, organizuodamas kaimyninėse šalyse separatistinius judėjimus. Prie Lietuvos prijungtame Klaipėdos krašte aktyviai veikė Theodoro von Sasso ir Ernsto Neumanno politinės organizacijos, Čekoslovakijoje – Sudetų vokiečių partija ir jos ryškus lyderis Konradas Henleinas. Dievažytasi, esą naciukams kaimyninėse šalyse Berlynas nedaro ir nesiekia jokios įtakos. O šie dirbo savo juodą darbą.
Tai, kaip Kremlius 2014 m., prieštaraujant tarptautinei teisei bei savo pačio įsipareigojimams, atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą – labai panašu į Austrijos „anšliusą” 1938-aisiais. Vėlesnė p. Putino inspiruota invazija į Rytų Ukrainą labai primena nacių valia įgyvendintą invaziją į tuometinės Čekoslovakijos Sudetų sritį ir vėlesnį visos šalies pavergimą.
Daugiau kaip prieš 80 metų agresyvi p. Hitlerio politika buvo gana sėkminga, nes Vakarų šalys Čekoslovakiją paliko nacių valiai. Didžioji Britanija ir Prancūzija – tuometinių Vakarų pasaulio stuburas Europoje – išgyveno pokarinį sindromą. Šių šalių politikai siekė, kad žemyne nepasikartotų milijonus gyvybių nusinešęs karas. Todėl trumparegiškai manė, kad nacių žvėriui į nasrus pakišus Čekoslovakiją, jis apsiramins. Nepavyko.
Pono Putino įvykdytą Krymo aneksiją šiuolaikiniai Vakarai taip pat sutiko gana vangiai. Tik su giliu „susirūpinimu” ir „apgailestavimu”. Tiesa, paskelbė ir ekonominių sankcijų.
Tačiau jeigu kas nors tikėjosi, kad prarijęs Krymą p. Putinas pasisotins ilgam, skaudžiai klydo.
Šiandien, įžengiant į 2022-uosius, Kremliaus šeimininkas Vakarams iškėlė ultimatumą – Vakarai turi įsipareigoti dėl Rusijos saugumo (tarsi per paskutinius tris dešimtmečius kas nors jai grasė), neplėsti gynybinių sąjungų arčiau Rusijos sienų ir nedislokuoti papildomos ginkluotės šalyse Rytų ir Vidurio Europoje. Tačiau ji neįsipareigoja, kad nesieks sukelti karinio konflikto.
Ką jam atsakys Vakarai? Jei vėl bus vangūs, Europoje XXI amžiaus pradžioje turėsime dar vieną politinį anšliusą.
Klausimas, ar prisižaisime ligi III pasaulinio karo dėl to, kad dabartinis Rusijos politinis elitas kompleksuoja, esą yra negerbiamas po pralaimėjimo „šaltojo karo” ginklavimosi varžybose?
Tai – šiek tiek niūresnė perspektyva už COVID-19 ir „prastą mūsų Vyriausybės komunikaciją”.
Tokie ponai kaip Staselis savo analizėse, kažkodėl, mano, kad XXI a. pagrįsti šalies politiką galima tokiomis kategorijomis, kaip „elitas kompleksuoja” ir „Putinas neprisisotino”, kad yra blogėčiai ir gerėčiai politikos ringe”. Tokie ponai kaip Staselis, matyt, nepasidomėję Niurnbergo proceso materialais, eilinį kartą transliuoją mintį, kad nacių fašizmas buvo savarankiškas fenomenas, o ne pasekmė ir toliau instrumentas sėkti tikslus.
Ar tikrai tokio lygio straipsnius reikia leisti į žiniasklaidą?
Galėjai savo mintis gimtąja rusų kalba „išleisti”. O dėl Putino, kai jis savo preskonferencijoj sakė: „Nas naduli, naglo naduli”, reiktų priminti jam Budapešto susitarimą, kad Rusija įsipareigoja gerbti Ukrainos vientisumą, o ši atsisako branduolinio ginklo. Tai galima rusais tikėti, pasitikėti? Patys muša- patys rėkia. Ne Ukraina Rostovo sritį okupavo, o Rusija Krymą ir dalį Donbaso, kaip ir Sakartvelo, Moldovos dalis. Rusijos imperijos subyrėjimo konvulsijos. Čia ir baltarusiai nuo jų nusisuka. Putinas viską idealiai daro, kad jokios sąjungos su rusais būtų nebeįmanomos. Ir kai desperatiškai kaltina Vakarus, verta Gogolį priminti: ” Neča na zerkalo piniat, koli roža kriva”.
Ką tu pakukuotum, jei Kuboje Rusų raketos būtų sumontuotos ginti Kubos nepriklausomybę ????
Jei jau mėgstate tikslumą, tai apie veidrodį ir veidą jame cituojate ne Gogolį, o Krylovą, pasakėčią.
Ne Krylovas, o Gogolio Revizorius.
Skaitytojo prašymas atviraiKlaipedai, nedėkite užsienio politikos analizių nes Staselio „analizės”, tai tik jo nuomonė, labai rusafobiška ir neprofesionali. Šis žurnalistas garsėja, kaip aršus rusafobas ir rasti jo straipniuose objektyvaus mastymo neina. Toks jausmas, kad Staselis nesupranta bendro pasaulio vaizdo ir balanso tarp didžiųjų tautų. Mes lietuviai ir mums pavojinga, nemokėti išlaikyti balanso tarp vakarų ir rytų. Dar tarpkarinėje Lietuvoje politikai suprato, kaip svarbu išlaikyti tą balansą, norint išsaugoti lietuvio identitetą. Dabar tokie staseliai, mus daro tik įrankiais vakarų kovoje prieš rytus.
Andrei, počitai istoriju, kaip nas naglo naduli v 1939 su rasijos karinėmis bazėmis.
Mano vardas Andrius. Jei skaitei istoriją, gal atsimeni, kas pirmi sudarė paktą su Hitleriu? Ar ne lenkai..?
paskui sekė, prancūzai, anglai… Gal atsimeni, kas paskutinieji pasirašė nepuolimo sutartį? Tuo metu visi stengėsi išsisukti ir nekariauti.
Taip pat gal atsimeni, kaip Lietuva atgavo Vilnių ir Klaipėdą..?
Rimtai, Andrejau? O kaip Žiemos karas su Suomija? Čia Stalinas buvo taikiai išėjęs pasivaikščioti? O nepuolimo paktas su slaptais protokolais irgi vardan taikos? Lenkijos užpuolimas 1939 09 17 irgi vardan taikos. Tiesiog taikos balandis tas Stalinas.
Tam tikrai.
Gal paskaityk ko hitleris lankėsi suomijoje. Gal paskaityk kas ruošė ir ginklavo suomijos kariuomenę. Kad ir didelio kraujo kaina, Rusi davė suomiams į kailį ir šie nebesiryžo hitleriui padėti ir pulti Rusijos iš užnugario. Gal ir dėl to hitlerininkai neužėmė Leningrado. O dėl lenkijos, tai Rusai atėjo iki „raudonų” linijų, iki kurių atriedėjo hitlerio karo mašina, pakasusi visą lenkijos kariuomenę, kuriai niekaip nepadėjo „didysis” čerčilis, nors buvo pasirąšes anglijos ir lenkijos karinę svitarpio pagalbos sutartį.
ISTORIJOS NESUKLASTOSI.
Andriau, kodėl tik cituoji sutartis, kurias naciai pasirašė, tačiau nepasakai skirtumų? Kokias teritorijas nuo nacių lenkai gavo dovanų, kokios valstybės iš vis buvo sunaikintos ir buvo įvesta kariuomenę? Jokių. Teritorijas iki II pasaulinio karo pasidalino Tarybų sąjunga su naciais ir kai prasidėjo II pasaulinis karas, tai stalinistinė Rusija nukando gerą teritorijos dalį nuo Lenkijos, o apie Pabaltijį visi puikiai žinome. Ribentropo Molotovo paktas laukia Niurbergo teisminio proceso. Žmogžudžiai turi būti nubausti, didvyriais tapti negali.
Pasirodo, kad suomiai blogi, nes susidėjo su naciais, kad apginti savo teritorijas, o sovietai, kurie irgi susidėjo su naciais, kad galėtų sutaupyti laiko yra geri. Sovietų sąjunga šimtą kartų baisesnė už suomius, mes jie gynė savo Tėvynę, o sovietai susidėjo su naciais, kad užgrobę svetimas žemes, apgintų savas.
Kai argumentų neturi, kaip ir proto, kas belieka. Kvailys čia tu.
Staselis – kvailelis