Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-12-13 |
Iš didžiųjų šiuo metu Klaipėdoje vykdomų projektų nevėluoja Baltijos prospekto žiedinės sankryžos ir Dangės skvero rekonstrukcija. Tuo metu naujosios mokyklos statybų eigą Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis vadina itin komplikuota ir teigia, kad jau aišku, jog darbai tikrai nebus baigti iki kitų metų rugsėjo.
Komplikavosi ir Liepų gatvėje esančio darželio „Svirpliukas” rekonstrukcija.
Pirmadienį Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams pristatydamas, kaip Savivaldybės administracijai einasi įgyvendinti didžiuosius projektus G. Neniškis teigė, kad „pats didžiausias ir ambicingiausias” – Baltijos prospekto žiedinės sankryžos rekonstrukcija – vyksta pagal planą ir jokio atsilikimo nėra. Šiais metais esą bus panautos visos tam skirto lėšos – 10,5 mln. eurų.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pasak G. Neniškio, kitų metų iššūkis yra gauti iš valstybės gerokai didesnį finansavimą – reikėtų 14,5 mln. eurų.
Direktorius taip pat informavo, kad šiuo metu vyksta diskusija su Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija, kad reikėtų pradėti vykdyti ir antrą etapą, kurį planuota palikti ateičiai. Kalba šiuo atveju eina apie požeminės perėjos rytinę dalį – pėstiesiems ir dviratininkams skirtą jungtį nuo prekybos centro „Banginis” iki „Klaipėdos pieno”. Jos pirmame etape nebuvo numatyta įrengti, nes srautai šia kryptimi nėra dideli. Pasilikus tik su tokiu sprendiniu norint keliauti šia kryptimi nuo „Banginio” tektų pirmiausiai judėti į vakarus iki Baltijos prospekto, kirsti jį, o vėliau dar ir Šilutės plentą rytų kryptimi.
G. Neniškio teigimu, tikimasi, kad šį etapą pavyks įgyvendinti dabartinių statybų metu, nes vėliau tai gali atsieti dvigubai brangiau, juolab kad viskas yra suprojektuota ir ateityje nebereikėtų kastis iš naujo.
Administracijos direktoriaus teigimu, daugiausiai problemų kelia mokyklos statyba.
Pagal 2019 m. birželį pasirašytą rangos sutartį su UAB „Versina” įsipareigojo mokyklą pastatyti už 10,9 mln. eurų ir darbus atlikti per 16 mėnesių. Šiuo metu suma jau padidėjo iki 13,7 mln. eurų ir tai dar nepabaiga.
„Didžiausia problema – neteisinga strategija dėl šio projekto. Buvo suskaičiuota, kad darbai gali atsieiti 15 milijonų eurų. Ta kaina tada pasirodė per didelė ir projektas buvo suskaidytas į tris dalis. Komunikacijų iškėlimu turėjo pasirūpinti „Klaipėdos energija”, kita dalis – mokyklos statybos, trečia – šilumos sistemos įrengimas ir baldai. Dėl tokio sprendinio dalį laiko, kol iškėlinėjo komunikacijas, projektas negalėjo vykti ir labai smarkiai pabrango. Techninis projektas irgi buvo nekokybiškas, jau leidžiama jo B laida, jis dar kartą taisomas, nes niekaip neišsprendžiami vėdinimo sistemos sprendiniai. Taip pat medinės konstrukcijos turi būti iš labai kieto medžio, nes turi laikyti labai didelį svorį”, – pasakojo G. Neniškis, šį projektą gavęs kaip palikimą, nes pareigas pradėjo eiti 2019-ųjų gegužę.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pasak jo, situacija dabar yra labai kebli – dabar su „Versina” deramasi, ar bus indeksuota sutartis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas. Tai sudarytų daugiau nei milijoną eurų. Jei toks susitarimas nebus pasiektas, gali tekti nutraukti sutartį ir skelbti konkursą likusiems rangos darbams.
„Labai liūdna, kad planas atidaryti mokyklą kitų metų rugsėjo 1-ajai tikrai nebus pasiektas. Pasiekus susitarimą dėl indeksavimo darbų atlikimo terminas būtų pratęstas 3-4 mėnesiams. Naujos sutarties atveju vėluotų dar daugiau”, – sakė G. Neniškis.
Anot direktoriaus, nemenkų problemų kyla ir kitame švietimo objekte – rekonstruojant darželį „Svirpliukas”. Darbų pradžią čia reikėjo nukelti dėl to, kad vėlavo modulių, į kuriuos iškeliami darželinukai, įrengimas.
„Panašu, kad dėl prastovų projektas brangs, bet kiek dar neaišku, vyksta derybos, laukiame Centrinės projektų valdymo agentūros suderinimo, koks galėtų būti indeksacijos mechanizmas”, – sakė G. Neniškis.
Kol kas užstrigęs yra ir šalia šio darželio esančio Skulptūrų parko rekonstrukcijos projektas, nes dėl jo vyksta konkurse dalyvavusios įmonės pradėtas bylinėjimasis teismuose. Jau artimiausiu metu tikimasi sulaukti galutinio sprendimo ir, anot G. Neniškio, 2023-iųjų sausį, kai buvo minimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis, bent jau paminklinę parko dalį tikimasi turėti sutvarkytą.
Komiteto narys Vidmantas Dambrauskas teiravosi, ar neplanuojama pagaliau spręsti problemą, „kai pigiausias projektas per statybą kainuoja milijonus”.
Pasak G. Neniškio, kai kurie projektai iš tiesų tampa labai ambicingi „dėl ambicingų architektūrinių konkursų”, kai po jų reikia statyti ne pagal tipines statybines medžiagas, tipinius statybinius sprendimus, kurių jų reikia ieškoti po visą Europą ir kainos yra labai didelės.
„Tikrai gražu, bet brangu ir gaunasi ilgai. Mes jau pasimokėme iš keleto ankstesnių projektų, perkame ekonominio naudingumo principu ir ne už mažiausią kainą, ieškoma brangesnių, bet kokybiškesnių sprendinių. Tai pakankamai nauja praktika, bet tikimės rezultatą gauti”, – sakė jis.
Direktoriaus teigimu, taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę pasekti sostinės savivaldybės pavyzdžiu, kuri savo įmonei „Vilniaus planas” paveda projektuoti stambius, labai sudėtingus, miestui labai svarbius objektus.
„Ne vienas projektas užstringa dėl to, kad projektuotojai vėluoja ir pareikalauti iš jų yra pakankamai sudėtinga, būna, kad nepastebi klaidų ir savivaldybės skyriai. Gal savo įmonė kainuotų brangiau, bet jei pavyktų sukoncentruoti joje tokius specialistus, kai „Vilniaus plane”, būtų ir greičiau, ir kokybiškiau”, – sakė G. Neniškis, anot kurio, kitais metais būtų galima pradėti diskutuoti apie tokią perspektyvą.
Kalbėdamas apie būsimus projektus G. Neniškis teigė, kad dar šią savaitę turėtų prasidėti Atgimimo aikštės požeminės automobilių stovėjimo aikštelės projektinių sprendinių viešinimas, kuriems savivaldybė jau yra pritarusi.
Kitąmet tikimasi padėti liuteronų bendruomenei rengiant Šv. Jono bažnyčios atstatymo techninį projektą, nes jis dabar stringa ir neturint šio dokumento vargiai ar galima sulaukti daugiau aukų šiam projektui.
2022-aisiais bus atsinaujins Melnragės senelių namų techninio projekto rengimo darbai, kurie buvo sustabdyti iki bus patvirtintas naujasis miesto bendrasis planas.
Ateinančiais metais tikimasi sulaukti galutinio politikų sprendimo dėl „Klaipėdos energijos” teritorijos prie Dangės upės konversijos ir toliau rengti atitinkamus dokumentus.
Komiteto pirmininkei Juditai Simonavičiūtei pasiteiravus, kodėl Šviesos gatvėje numatytos sporto salės ir sunkiosios atletikos centro Paryžiaus komunos gatvėje statybos vėlinamos dar metais (perkeliamos į 2024-uosius), G. Neniškis teigė, kad politikai turėtų pirmiausiai apsispręsti dėl sporto centro statybos vietoje buvusios II vandenvietės Paryžiaus komunos gatvėje.
„Ten atsirastų šešios aikštelės ir gali būti, kad jau kiltų klausimas, ką daryti su tiek sporto objektų. Sausį ateisime su koncesijos sutarties projektu, nes iš Finansų ministerijos jau gavome pastabas dėl jo”, – sakė G. Neniškis.
Grubliauskas gi muzikantas, tai statybose jam sunkiai sekasi
Užtat Taraškui sekasi labai gerai.
Kur nevėluos, nes ir kita situacija. Viskas brangsta. Kai miestą valdė liberalai – viskas kainavo pigiau, kas trukdė įgyvendinti grandiozinius projektus, o dabar kai darbai juda- staiga viskas blogai ?
Pritariu,kad dabartinė Kalipėdos savaivaldybės administracija realiai nebesigaudo objektuose ir kaip rodo praktika,sutartis nutraukinėjamos dažniausiai tam,kad pridengti savo (savivaldybės administracijos) neveikimą. Pvz. Žaliakalnio gimnazijoje sutartis su buvusiu rangovu buvo nutraukta,nes savivaldybės administracija nesugebėjo priimti savalaikių sprendimų kurių reikalavo ekspertizės išvados. Ką toliau padarė savivaldybė: nuo naujo rangovo nuslėpė ekspertizės išvadas,projektą papbrangino vir 300000eur,dalies darbų atsisakė ir taip „užbaigė” projektą. Taigi didžiulis Žaliakalnio gimnazijos pastatas artimiausiu metu gali tapti avariniu (ekspertizės išvados),o jeigu nutiks dar ir kokia nelaimė suprantama kaltų nebus(!!!) Savivaldybė taip pat jau nutyli,kad jau pralaimi teismus buvusiam rangovui ir ieškinių sumos gali dar didėti.
Manau labai panaši situacija gali būti ir su šia mokykla,kad pati savivaldybė nepriėme savalaikių sprendimų ir nebežinodama kaip išsisukti pradeda „kaltinti” rangovą,nutraukia sutartis ir sako va kaip gerai padarėme,dėja,bet dažnu atveju teismai mano kitaip…
Pridirbo broko, o paskui kaltina savivaldybę. Statybinių medžiagų kainos auga kaip ant mielių, darbai irgi, bet darbų kokybės problema išlieka. ..
Taip kalbėti gali tik višiškai apie viešuosius pirkimus nesuprantantis ir su jų įgyvendinimu nesusiduriantis žmogus.
Mes suprantame,kad ir Rangovas,ir Užsakovas turi vykdyti savo pareigas,bet jei viena kuri pusė nevykdo pvz.neteikia savalaikių sprendimų,tai suprantama,kad kitas pusė gali susidurti su to pasėkmėmis,nes pvz. negali atlikti kokio tai etapinio statybos darbo,ko pasekoje ir atsiranda vėlavimas ir pan. Pvz. Žaliakalnio gimnazijos projekte,kur savivaldybė vienašališkai nutraukė sutartį, draudimas atisakė išmokėti savivaldybei sutarties draudimo išmoką. Teismas palaikė draudimo pusę ir be kita ko pažymėjo,kad kiekviena sutarties pusė turi vykdyti savo įsipareigojimus. Dėja,bet Klaipėdos m. savivaldybės administracija „pamiršta” ir pradeda kaltinti rangovą,taip stengdamasi nuslėpti savo neveikimą. Galimai čia tokia pat situacija,jau nekalbant,kad savivaldybė nusiperka labai „keistus” projektus…
Liūdna, kas vyksta Klaipėdoje su infrastruktūros projektais. Pastatytas keltų terminalas tragiškoje, visiškai nepritaikytoje vietoje, ko pasekoje kiaurai miesto tiesiamas greitkelis, kuris vistiek neišspręs problemos esmės, nes kamščio išvengti bet kuriuo atveju nepavyks esant dideliam vilkikų srautui. Iš Mokyklos gatvės padaryta asfalto jūra be patogių perėjų, apsunkintas gyventojų susisiekimas su miestu.
Neniški prasuk rata per ziedine sankryza plytos numestos bele kaip neimanoma vaziuot ar gavai gera otkata ir sedi kabinete?
vėl ieško kaltų ir sako, kad nei prie ko jis…ar ne?
Galvojau mokykla bus vaikams, o pasirodo anūkams, gal net proanūkiams…Slunkiai, slunkiai kažkokie, liūdesys apima visiškas. Projektai tęsias amžinybę, pinigai nepanaudojami nuvertėja, statybos brangsta. O darbai nekokybiški, parkeliai skęsta po remonto, takiukai šleivi kreivi ir t.t. Ar yra tij savivaldybėj nors vienas gebantis suvaldyti projektus nuo planavimo iki įgyvendinimo, ar yra asmeninė atsakomybė už š… malimus? Įtariu, kad plaukiama pasroviui 🙁
Tik ne už tokius atlyginimus. Tokių projektų suvaldymas reikalauja begalės žinių, reikia prisimti didžiulę atsakomybę.
milijonu? Paprastai kai statybininkai su objektu vėluoja, pradeda dirbti 2-3 pamainomis. Bet, kabinete, aišku, geriau matyti, bet ta naujoji mokykla visą vasarą krutėjo kaip paralyžuota, o jau gerus pora mėnesių vyksta tik „statybos” imitacija , o ne išties statoma. Jau visą mėnesį statybininkai bando nuo žemės galerijos konstrukcijas pakelti, o apvalios mokyklos dalies mūro, konstrukcijų montavimo darbai dar iki šiol nebaigti ir paliktos žiemai mirkti. Nebuvo plytų? Ar tik atėjus naujiems statybininkams dabar neteks jos demontuoti?
Eilinis savivaldybės apsileideliu mekenimas, vieną galių paskyti,tokio bardako nei prie vienos valdžios nebuvo. Visų baisiausia kad nevykėlis meras nemato tame bėdos.
Tai kad Danes skveras seniausiai turejo but baigtas. Projektuotojai buvo padare projekta. Bankrutavo statytojai dabar antra kart viska per nauja, pirminis projektas ir architektai ant ledo. Tai kaip cia skaitos kad neveluoja? Tai mokyklos projekto sutarti nutrauks pasirašys nauja su naujais terminais ir sakys kad nieks neveluoja. Nu jo logiska.
Nieniskis tai nupuselis geras.. nori savo ptojektuotoju bureli pasidaryt kad galetu savo iliuzijas stumt. Gi darbuotoju nereik klaust, kai galim isakyt…
Mokyklą galite pervardinti ne Lietuvos šimtmečio, o Grubliausko statybos dešimtmečio vardu. Šliužai, vaikams mokytis reikia!
Reportažas apie Bastionų tiltą:
https://www.youtube.com/watch?v=mwAJ17dJBz0&t=64s
Gaila, kad mieste tiek daug projektų vėluojama. Kad ir ta pati Dangės krantinės rekonstrukcija- buvo žadama dar iki šių metų liepos šeštosios darbus baigti… O Atgimimo aikštės rekonstrukcija, Bastionų tilto statyba, būtume pradėję senomis kainomis, būtume sutaupę kaži kiek kartų. Dar neseniai Budinas LRT laidoje aiškino, kad pakeliamasis tiltas, dar olandų suprojektuotas, kainuos iki 8,5 mln eurų( jutubej suvedus Bastionų tiltas galima reportažą pažiūrėti), dabar gerokai supaprastintas jo variantas- apie 30 mln kalba sukasi. Atgimimo aikštės parkingas baisiai brangiai atrodė, dabar pabrangus medžiagoms, darbams, sutaupymas gerokai gerokai pabrangs. Geriau miestas būtų kiek labiau prasiskolinęs, bet turėjęs daug nuveiktų darbų, dabar, kaip ir mokyklos atveju, gausis viskas gerokai ir vėliau, ir brangiau.
Pritariu.