Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-11-22 |
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar prieš mėnesį suderino naujas AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamas bazines geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, kurios turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų.
Pirmadienį šis klausimas buvo pateiktas svarstyti Klaipėdos miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams, o šiam sprendimui dar turės pritarti ir Klaipėdos miesto, ir Klaipėdos rajono tarybos.
Pasak komiteto posėdyje dalyvavusio „Klaipėdos vandens” generalinio direktoriaus Benito Joniko, vanduo vartotojams brangs dėl planuojamų bendrovės investicijų, tinklų nusidėvėjimo bei išaugusio ir pasikeitusio taršos mokesčio. Be to, esą kitais metais išaugs ir elektros energijos sąnaudos. Klaipėdoje, lyginant su Vilniumi ir Kaunu, vandens kaina vartotojams didės labiausiai.
„Klaipėdos vanduo” šiuo metu turi apie 100 tūkst. abonentų (kartu su rajonu). Pasak B. Joniko, tendencija yra tokia, kad kuo įmonė turi daugiau vartotojų, tuo vandens kaina jiems yra mažesnė ir atvirkščiai.
Tie gyventojai, kurie už paslaugas atsiskaito bute, įsigaliojus naujiems tarifams, už 1 m3 vandens mokės 1,65 Eur be PVM (dabar moka 1,43 Eur). Gyvenantiems individualiuose namuose kaina didėtų nuo 1,35 iki 1,63 Eur/m3, o įmonėms – nuo 1,43 iki 1,68 Eur/m3.
Vidutiniškai vandens kaina daugiabučiuose brangs kiek daugiau nei 15 proc., individualių namų savininkams – 19 proc.
Skaičiuojama, jog vidutiniškai 4 asmenų šeimai, kuri sunaudoja iki 10 m3 vandens per mėnesį, kaina didėtų iki 2 eurų, tokiai pat šeimai, gyvenančiai individualiame name – iki 3 eurų.
Tačiau gyventojams mažėtų abonentinis arba skaitiklių aptarnavimo mokestis. Šiuo metu apskaitos prietaisų priežiūros kaina butuose yra 1,26 Eur be PVM, o nuo kitų metų ji siektų 0,73 Eur be PVM. Individualiuose namuose dabar už abonentinį mokestį yra mokama 1,63 Eur, ši kaina mažėtų iki 0,98 Eur be PVM. Kaina šiek tiek priklausys ir nuo apskaitos prietaiso tipo bei diametro.
B. Joniko teigimu, kas mažiau suvartoja vandens, tam ir kaina nedidės – esą vieniši asmenys ar taupiai vandenį naudojanti pora gali net pajusti kainos sumažėjimą. Pavyzdžiui, per mėnesį suvartojančiam 1 m3 vandens, jo kaina mažėtų beveik 10 proc.
Tuo labai nusistebėjo komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė.
„Jūsų atsakymas truputėlį mane suneramino, kad tie, kurie mažai vartoja, yra kaip ir skatinimas mažiau vartoti. Tačiau įmonės su tam tikrais savo parametrais yra tam tikram kiekiui aptarnauti. Juk iš principo kuo daugiau vartoji, tuo turėtų būti mažesnė kaina, nes sąnaudos įmonės išlaikymui yra tam tikrame optimaliame lygyje”, – teigė ji, pasiteiravusi, kiek vidutiniškai vandens bendrovė praranda, t.y. jo neapskaito.
Pasak B. Joniko, bendras įmonės netekčių vidurkis tinkluose sudaro apie 15-16 proc., daugiabučiuose – apie 6-8 proc.
Alina Velykienė domėjosi bendrovės investicijomis, tačiau apie tai B. Jonikas pažadėjo išsamiai politikus supažindinti jau artimiausiu metu.
„Galbūt gruodį, vėliausiai – sausio mėnesį mes teiksime taryboms ir savivaldybei mūsų trimetį 2022-2024 metų investicinį planą, jau esame jį parengę, yra lūkestis investicijas didinti, bendros investicijos gan ženklai auga, mūsų tinklų būklė nuolatos senėja, be to, mes turim vykdyti ir plėtrą”, – kalbėjo generalinis direktorius.
Be didesnių diskusijų, susilaikius Vidmantui Dambrauskui ir Viktoriui Senčilai, balsų dauguma šio miesto komiteto nariai pritarė tam, kad nuo kitų metų miestiečiai už vandenį ir nuotekas mokėtų daugiau.
Visgi politikų pritarimas ar nepritarimas yra tik formalumas – to nepadarius, VERT naujas kainas nustatytų vienašališkai.
Kiek teko skaityti kad vienas iš esamų amerikos milijarderių taip aiškino savo milijardų turėjimą: metų pabaigoje gaunamą pelną po mokesčių sumokėjimo dalino į dvi lygias dalis (50+50). Viena dalis((50 proc.) buvo skiriama gamybos vystymui, įrengimų ir t.t. atnaujinimui, o kita dalis (50 proc.) buvo skiriama taip vadinamiems dividendams. O pas mus visas pelnas skiriamas tik dividendams ir velniai žino dar kam nors, bet ne gamybos vystymui. Šiuo atveju Klaipėdos vanduo turėtų 50 proc, skirti gamybos atnaujinimui t.tarpe ir vamzdynų pakeitimui, lietaus nuotekų priežiūrai ir taip toliau, o ne viską kišti į savivaldybės iždą, kur paskui kartais neaišku ar teisingai tai panaudojama. Aišku tai savivaldybės įmonė, bet jeigu investicijos vykdomos tik didinant vandens bei nuotekų kainas tiek ir teverta savivaldybės administracija, jos deputatai su meru priešakyje.
Straipsnyje pateiktos kainos už vandenį visiems – miesto ir rajono gyventojams vienodos (skurtumas tik butas ar namas)? Jei taip, tai leiskite paklausti: rašoma, kad Klp vandenims reikia lėšų tinklų atnaujinimui ir pan. Mieste tai bus keliasdešimt kilometrų, o rajone – keli šimtai (čia pvz, nes rajone trasos kur kas ilgesnės, nei mieste). Tai kodėl mieste gyvenantis turi mokėti už rajono gyventojų tinklų atnaujinimą?
Kiek procentų keliamos kainos, tiek procentų valdininkams sumažinti atlyginimus.
kodėl paprastiems gyventojams kainos pateikiamos be pvm? tipo susigrąžinsim? nesupratau
O kas pigs ?
Vis tiem buozem maza. Ka jus pasprinktumet.