Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-10-14 |
Po ne vienerius metus trukusių diskusijų ir bandymų atgaivinti Klaipėdos savivaldybės valdomą bendrovę „Senasis turgus“ ir jos teritoriją galiausiai nuspręsta ją reorganizuoti. Toks miesto tarybos sprendimas jau parengtas ir pirmieji jam vienbalsiai ketvirtadienį pritarė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.
Senasis turgus. Martyno Vainoriaus nuotr.
Įmonė „Senasis turgus“ taps istorija, nes bus prijungta prie bendrovės „Naujasis turgus“, kuri taip pat priklauso Klaipėdos savivaldybei. Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas nuo praėjusių metų kovo, kai iš darbo pasitraukė Senojo turgaus direktoriaus Arvydas Gaudiešius, laikinai eina ir šias pareigas.
„Po reorganizavimo lieka veikti „Naujasis turgus“, – konstatavo Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.
Jis priminė, kad Senojo turgaus ir jį valdančios bendrovės klausimas buvo ilgai nagrinėtas, ieškota būdų, kaip pagyvinti senamiesčio teritoriją ir pačią įmonę.
2019 metų balandį miesto taryba buvo sutikusi padidinti bendrovės „Senasis turgus“ įstatinį kapitalą papildomais kitų asmenų įnašais iki 3 395 842,87 Eur, papildomai išleidžiant 0,29 Eur nominalios vertės 5 737 803 vienetus paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra nominali vertė – 1 663 962,87 Eur. Šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad padidinus bendrovės įstatinį kapitalą, savivaldybei nuosavybės teise turi priklausyti ne mažiau kaip 51 proc. visų bendrovės akcijų.
Paskelbus apie investuotojo atranką buvo gautas vienas UAB „Tilžės turgus“ pasiūlymas, vyko derybos, tačiau jos buvo nutrauktos nepavykus suderinti esminių akcininkų sutarties sąlygų.
Todėl šiemet liepą Klaipėdos miesto tarybos kolegija nusprendė, jog geriausias variantas yra reorganizuoti bendrovę „Senasis turgus“ ją prijungiant prie bendrovės „Naujasis turgus“.
„Pagrindinis pliusas tas, kad liktų viena savivaldybės įmonė, kuri veiktų dvejose vietose, nes turgus nėra savivaldybės funkcija. Be to, atsiras galimybė efektyviau naudoti turtą, žmogiškuosius išteklius“, – vardijo E. Simokaitis.
Jis pateikė skaičiavimus, jog dėl reorganizacijos kasmet pavyktų sutaupyti 45-50 tūkst. eurų, nes reikėtų mažiau darbuotojų įmonės administracijoje.
Be to, Naujasis turgus galėtų parduoti Senojo turgaus teritorijoje esantį nenaudojamą nekilnojamąjį turtą – kelis pastatus, kurių bendra rinkos kaina siekia apie 1,6 mln. eurų.
„Šie pinigai būtų investuoti į Halės remontą, nes jis tikrai reikalingas. Prieš kelerius metus rengtame Halės remonto projekte paskaičiuota, kad jis gali kainuoti 1,4 mln. eurų. Taip pagerėtų sąlygos tiek prekybininkams, tiek pirkėjams, atsirastų galimybė išplėsti paslaugų spektrą, gal pavyktų atgaivinti visą šitą teritoriją. Matome aplinkines erdves – Jono kalnelis, buvusi „Švyturio“ darykla atsinaujina, tikslas, kad ir šita senamiesčio teritorija, kurioje yra turgus, taptų vienu iš traukos centrų“, – akcentavo E. Simokaitis.
Laikinasis „Senojo turgaus“ vadovas V. Karmanovas džiaugėsi, kad bendrovė pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus turi pelno, o ne nuostolių.
„Šiandien kaip tik gavau šių metų devynių mėnesių pelno ir nuostolių ataskaitą ir galiu pasidžiaugti, kad „Senasis turgus“ turi 5800 eurų grynojo pelno. Kai pernai įmonė buvo perimta, ji turėjo 30 tūkst. eurų nuostolių. Tad Senasis turgus atgimsta, pasitikėjimas ir prekybininkų, ir miestiečių po truputį grįžta. Ieškome variantų, kaip dar atgaivinti teritoriją, galimybių pritraukti prekybininkus iš Naujojo turgaus, kurie nori plėsti savo veiklą“, – entuziazmu tryško V. Karmanovas.
E. Simokaitis atskleidė, jog viliamasi, kad kitais metais prasidės ir Turgaus aikštės rekonstrukcija, o tai taip pat turės įtakos šios senamiesčio teritorijos atgaivinimui.
„Senojo turgaus“ reorganizacijai galutinai turi pritarti miesto taryba, o pats reorganizacijos procesas užtruks 6-12 mėnesių.
Trysko karmanovas,o petraiciai entuziazmu jau nebetryksta- kokia neteisybe
Pagaliau. Taip ir turėjo būti. Tai racionalu. Viskas bus gerai.
Po visos eilės savivaldybės prisiimtų ir sužlugdytų projektų, belieka stebėtis neblėstančiu politikų ir Simokaičio optimizmu griebiant dar vieną. Deja, tai jau labiau panašu į maniją ar tiesiog kvailumą. Nenoriu patikėti , kad mūsų savivaldybės turgūs miela lesyklėlė kai kuriems politikams ir viršininkėliams- nors tokia mintis, kaip įkyri musė, vis zyzia prie ausies. Visgi nuvijus šią mintį , belieka patikėti sprendimus priimančiųjų mentaliniu neigalumu .
Pirma. Sukišti pusantro milijono į moraliai pasenusio kolūkinio turgaus pastato remontą yra beprasmiška. Šis pastatas moderniems poreikiams ir po papudravimo liks netinkamas.
Antra. Parduoti pavienius apleistus turgaus perimetro pastatus – tai didinti šeimininkų su skirtingu teritorijos perspektyvos matymu skaičių. Sutarti bu dar sunkiau.
Trečia. Tvarkyti turgaus teritoriją- kloti tinklus ir dangas nežinant infrastruktūros poreikio , reiškia pasmerkti turgų nesibaigiantiems perkasinėjimams ateityje.
Ketvirta. Dėl savo funkcijų komplikuotumo , aplinkinių savininkų gausos, paveldo reikalavimų turgaus komplekso realizacija bus sudėtingesnė negu Atgimimo aikštė , Tiltas ar Donelaičio skveras. Rezultatus žinome… Tad, su disponuojamu savivaldybės intelektualiniu potencialu imantis
turgaus renesanso, pasekmės lengvai prognozuojamos…
Turint omeny, kad Karmanovas yra Taraškevičiaus patikėtinis, galima nuspėti kokia ateitis dabar laukia Senojo turgaus. Visa teritorija bus sukapota į gabalus ir išparduota už “specialią” kainą kurios miestiečiai niekada nesužinos. Apie tai jau parašyta. Atsiras daug šeiminikų kurie turės savąsias vizijas ką daryti su naujai įgytu turtu. Griauti, reanovuoti, rekonstruoti ar statyti naujai. Su visais jais susitarti bus praktiškai neįmanoma, natūraliai atsiras daug konfliktų dėl įtakų. Taip bus likviduota bendra viso šio kvartalo atgaivinimo koncepcija. Kadangi nebebus koncepcijos, nebebus ir šansų išlikti turgavietei. Galutiniame rezultate senojo turgaus nebeliks. Nebeliks turgaus, nebeliks problemų ir valdininkėlių galvos skausmo. Tik ar miestiečiai bus patenkinti?
atvažiuok į naująjį turgų ir pasižiūrėk, kaip pasikeitė situacija per 5 metus. Atiduoti senąjį turgų už ačiū ar dar primokėti prichvatizuotojui (kaip norėjo keli miestelio politikai) būtų kur kas didesnis nuostolis Klaipėdai, nei atiduoti į patikimo šeimininko rankas. Kad privatininkai tvarkosi geriau – netiesa. Turim senamiestyje tų privatizuotų griuvenų apsčiai. Stovi 20-30 metų.
miesto vadai išleidžia kalnus pinigų pristatymams jaunatviško, proveržio, galimybių ir inovacijų, lyderiaujančio Klaipėdos miesto (žiūr. ir miesto strateg. pl.). Tame kontekste ir rašoma apie GALIMYBĘ miestui, bet ne apie REALYBĘ, su kuria, deja, bet tenka sutikti, – manipuliatorius, kombinatorius, pataikūnus ir kyšininkus tingiai sėdinčius miesto valdžioje, institucijose ir miesto taryboje. Ir tikrai ne apie Petraičių šeimą.
ta savivaldybės administracija ir visais Simokaičiais. Miesto centras, kelių ha apleista teritorija pačiame senamiestyje „, galimybė sukurti didžiausią ir patraukliausią žmonių traukos centrą su unikalia turgaus funkcija kuris atgaivinantį visą senamiestį , išspręsti dideliai daliai senamiesčio gyventojų, lankytojų parkavimo problemas, o jie strateguoja apie „…kasmet pavyktų sutaupyti 45-50 tūkst. eurų…” ir vėl ilgiems laikams paliekama negyvą šiukšlyną su „prikabintu” dar ir „Naujo turgaus” balastu. Ponas Karmanovai, į savo devynių mėnesių balansą įtraukite turgaus vakarinio galo projektavimo išlaidas ir sėdėsite juodame minuse.