Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-10-11 |
Po portalo „Atvira Klaipėda“ publikacijos „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ ir jį sekusių teisminių procesų, pasibaigusių 2021 m. spalio 6 d. Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nepalankiu portalui sprendimu, žurnalistai ir kiti viešosios informacijos rengėjai bei skleidėjai pasijuto lyg patys būtų patekę po Damoklo kardu.
Teismas konstatavo, kad publikacijoje atskleisti vardą ir pavardę asmens, kuris yra savininkas įmonės, dalyvavusios abejonių keliančiuose viešuosiuose pirkimuose, negalima. Negalima atskleisti ir to asmens giminystės ryšių su svarbias pareigas viešą pirkimą vykdžiusioje įmonėje ėjusiu žmogumi. Aplinkybė, kad įmonės savininkas su Klaipėdos miesto savivaldybėje daugumą turinčia partija kartu ėjo į rinkimus nebuvo teisminių ginčų objektas, bet galima numanyti, kad tai irgi kažkiek reikšmingi tiek asmens, tiek viešųjų finansų panaudojimo duomenys.
Po sprendimo kilo ir tebevyksta karštos diskusijos. Žurnalistai parengė bendrą pareiškimą, kuriame apkaltino valdžios įstaigas (turėdami omenyje Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir administracinius teismus) keliant grėsmę demokratijai ydingu bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymu, galimai užkertančiu kelią tyrimams ir publikacijoms, kurios padėtų aptikti ir suprasti įtartinus viešuosius pirkimus ir kitas galimai neskaidrias viešųjų lėšų įsisavinimo schemas.
Žurnalistų ir tamsumas tyrinėjančių nevyriausybinių organizacijų susirūpinimas visiškai suprantamas.
Tad kame šaknys? Kas šiuo atveju Damoklo kardas – BDAR ir Visuomenės informavimo įstatymas (VIĮ)? Pastaruoju savo sprendime daugiausiai rėmėsi LVAT)? Ar šiuos dokumentus taikančių institucijų požiūris?
Nors žurnalistai pareiškime išreiškė susirūpinimą dėl BDAR taikymo, šis Europos Sąjungos reglamentas linksniuojamas, manytina, šiek tiek be pagrindo. Mes turime kur kas labiau teisę į informaciją ribojantį nacionalinį įstatymą ir tai yra Visuomenės informavimo įstatymas.
BDAR 6 straipsnio 1 dalies e) punktas numato, kad asmens (nedarant skirtumo, ar tai viešas ar privatus asmuo) duomenis galima atskleisti be jo sutikimo esant svariam viešajam interesui. Įtartinų viešųjų pirkimų aplinkybės, mano galva, būtų svarus argumentas, kodėl viešasis interesas išskaidrinti situaciją būtų pagrįstas, ir BDAR tam, regis, netrukdytų. Bet Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis yra kur kas kategoriškesnė. Ji leidžia atskleisti asmens duomenis be jo sutikimo tik tuomet, kai asmuo yra viešas. O to paties įstatymo 2 straipsnyje viešas asmuo apibrėžiamas labai ir labai siaurai.
Štai jums, žurnalistai ir NVO, šachas bei matas bandant išskaidrinti neaiškias ir įtartinas schemas.
Aptariamoje byloje įmonės savininkas (tikrasis naudos iš viešųjų pirkimų gavėjas) pagal Visuomenės informavimo įstatymą nėra viešasis asmuo. Atitinkamai, pasak LVAT, remiantis VIĮ, be asmens sutikimo jo vardo, pavardės ir socialinių ryšių atskleisti negalima. Būtų tam svarus viešasis interesas ar jo nebūtų.
Taigi, ne BDAR kabo virš visuomenės siekio išskaidrinti viešųjų finansų naudojimą, bet Visuomenės informavimo įstatymas.
Geroji žinia ta, kad nacionalinį įstatymą pakoreguoti yra kur kas paprasčiau, nei Europos Sąjungos reglamentą. Šio koreguoti ir nereikia, tik išmokti geriau pasverti asmeninius privatumo ir viešųjų finansų skaidraus naudojimo ir kitus viešuosius interesus.
Tiesa, pakeitus įstatymą problemos gali greitai ir nesibaigti. Ne mažiau svarbus ir teisinis mąstymas. Nerimą gali kelti kai kurie teiginiai LVAT sprendime. Nors žurnalistas aiškinosi įtartinų viešųjų pirkimų aplinkybes, LVAT pažymėjo, kad publikacijoje nėra skelbiama apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus.
Taip pat LVAT pabrėžė, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvavo juridinis asmuo, o šio asmens savininkas, nors ir yra tiesioginis ir vienintelis naudos gavėjas, tėra niekuo dėtas trečiasis asmuo.
Kaip kova su organizuotais ir korupciniais nusikaltimais besidomintis mokslininkas, ypač ta sritimi, kurioje siekiama aptikti ir konfiskuoti iš nusikaltimų gautas ir užmaskuotas pajamas, galiu pasakyti, kad Europa ilgai mokėsi peržvelgti nusikalstamo šešėlio miglą ir, pasiremiant plačiu aplinkybių kontekstu, įžiūrėti reiškinių esmę ir tikruosius ryšius. Ir tik palyginus neseniai suprato, kad tai galima padaryti tik plačiai atmerkus akis.
Komentaras pirmą kartą paskelbtas lrt.lt
Labai svarbu, kad korumpuoti teisėjai būtų patraukti atsakomybėn. Klaipėdoje valdo sistematinis korupcinis klanas, kurioje ko gero virvutės Daukanto a.