Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-07-21 |
Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja surdologė Marija Lebedeva sako, jog vis dar netrūksta klaidingų įsitikinimų apie klausą ir klausos aparatus.
Gydytoja dalinasi dažniausiai girdimais nepagrįstais teiginiais ir paneigia juos.
Klausos aparatų ir jų dalių įvairovė šiai dienai yra labai didelė, 95 proc. žmonių juos galima pritaikyti pagal individualius poreikius.
Pirmą kartą pritaikant klausos aparatą gali būti netiksliai sureguliuotas garsinimas, kadangi žmogus negali suprasti, ar pakankamai gerai jis girdi, nedrįsta, nepasako technikui apie garso kokybę. Tam reikėtų grįžti į parduotuvę ir išsakyti savo pastabas, kurias su kompiuterine programa galima pakoreguoti.
Technikas neretai pamiršta paminėti dažniausią klausos aparatų savybę – nesandariai įsidėjus klausos aparato įdėkliuką į ausies landą jis pradeda skleisti pašalinius garsus – tai nėra nei blogos kokybės, nei sugedimo požymis, tiesiog toks veikimo principas. Atsiradus švilpimui reikėtų pataisyti įdėkliuko poziciją, pastumti giliau į ausies landą arba įsigyti individualiai pritaikytą detalę.
Masinės gamybos nereguliuojami garsintuvai yra gaminami pagal bendrus standartus, orientuojantis ne į kokybę, bet į žemą kainą, todėl, kaip sakoma „jei tinka visiems – netinka niekam“. Specializuotose parduotuvėse siūlomi klausos aparatai turi galimybę būti pritaikyti ir programuojami kiekvienam žmogui pagal jo individualią klausą, jiems taikoma iki 5 metų garantija.
Klausos aparato nešiojimas blogina klausą tik vienu atveju – kai juo naudojamasi triukšmingoje aplinkoje, kitu atveju tinkamai suprogramuotas klausos aparatas neigiamos įtakos klausai neturi.
Tikrą klausos aparatą iš klausos aparatų parduotuvės galima įsigyti su valstybės teikiama 100proc. kainos kompensacija. Dėl informacijos kreipkitės į savo šeimos gydytoją, otorinolaringologą ar ligonių kasas.
Garsai, kuriuos girdime, yra skirstomi į žemus, vidutinius ir aukštus, o pagal žmogaus fiziologiją pirmiausia silpsta aukštus garsus registruojančios klausos ląstelės, žmogus pradeda negirdėti ne visų, bet aukštų garsų (tokių kaip t, s, k, p) ir todėl tampa sunku suprasti, ką žmonės kalba. Klausos aparatas suprogramuojamas taip, kad garsina tik tuos garsus, kurių žmogus negirdi, o kitus palieka negarsintus.
Iš vaikystės prisimenama kaip kaimynai ar seneliai nešiodavo gremėzdiškus ar net ant kaklo kabinamus klausos aparatus, kurie šiandien jau yra istorija. Klausos aparatų dydis varijuoja nuo stiprinimo galios ir individualių savybių. Jų yra nuo kelių centimetrų dydžio, kabinamų už ausies, bet yra ir visai nematomų, dedamų į ausies landą.
Tai yra stereotipas, kurį derėtų išgyvendinti, kadangi klausos aparatas – tai priemonė pagerinti klausą ir atstatyti gyvenimo kokybę bei džiaugtis bendravimu, gyvenimo garsais. 65 proc. žmonių, kuriems jau reikėtų klausos aparato yra jaunesni nei 65 metų.
Kokios priežastys belemtų šį nenorą, derėtų nepamiršti, kad silpstant klausai smegenyse esantys klausos centrai, nebestimuliuojami garsų, ima silpti, todėl ir kalbos suvokimas negrįžtamai blogėja. Todėl per ilgai uždelsus ir pradėjus per vėlai nešioti klausos aparatus pasitenkinimas klausos aparatais gali būti mažesnis. Kad būtų galima užkirsti tam kelią, reikėtų laiku kreiptis į gydytoją dėl klausos sutrikimo ir pradėti nešioti klausos aparatus neįsisenėjus prikurtimui.
Klausos aparatai sukurti taip, kad jais būtų lengva ir paprasta naudotis, nors pirmais mėnesiais gali tekti pasinaudoti naudojimosi instrukcija, tačiau vėliau naudojimasis klausos aparatais taps automatiškas ir nekils jokių sunkumų.
Parašykite komentarą