Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-06-16 |
Ties Liepų ir Trilapio gatvių sankryža esantį buvusį Klaipėdos dujų fabriką tvarkantis verslininkas Augustinas Jankevičius planuoja ir komplekso plėtros darbus – numatoma pastatyti naujus prekybos ir garažų paskirties pastatus bei požeminę jungtį tarp išlikusių dujų saugyklų.
Paskelbtuose MB „Altitudės“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose (projekto vadovas Rolandas Rakevičius) rašoma, jog sklype bus projektuojami du nauji paslaugų bei vienas maitinimo paskirties pastatas. Taip pat numatoma požeminiu tuneliu sujungti esamus dujų saugyklų pastatus. Projektuojamas ir naujos statybos garažų paskirties pastatas bei antžeminė 23 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
Tuo pačiu būtų keičiama antros dujų saugyklos paskirtis taip, kad čia būtų galima teikti paslaugas.
Naujuosiuose pastatuose numatoma įrengti specialios paskirties parduotuves, kavinę, automobilių remonto dirbtuves ir administracinės paskirties patalpas.
„Formuojant naują užstatymą Liepų g. 47 sklype maksimaliai atsitraukiama nuo esamų dujų saugyklų pastatų sukuriant erdvės apžvelgti vertingus statinius. Prie pirmosios dujų saugyklos projektuojamas buvusią užstatymo ribą atkuriantis pastatas. Įvažiavimas į teritoriją numatomas iš Trilapio gatvės. Sklypuose numatoma eksponuoti dalį istorinio grindinio, aptikto atliekant žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Sklypo teritoriją numatoma aptverti ažūrine tvora. Tvora numatoma kaltinio metalo, su raudonų plytų cokoliu. Sklype Liepų g. 47 išsaugomas ir integruojamas į naują užstatymą esamas vertingas medis. Trilapio g. 4 sklype esantys medžiai šalinami remiantis teritorijoje galiojančio detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pateikiama šalinamų medžių aprašomąja lentele”, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Naujieji pastatai bus 4, 8 ir 12 metrų aukščio, su arkadiniais fasadais, „perimant Klaipėdos dujų fabriko saugyklų kompozicinius principus” formuojami iš besikartojančių segmentų, sudarysiančių „ramų siluetą”. Anot projektuotojų, numatoma „nuosaiki architektūrinė išraiška, papildanti esamą istorinių pastatų kontekstą”. Pastatų konstruktyvas numatomas iš metalo karkaso, dengiamo daugiasluoksnėmis plokštėmis su degto molio spalvos klinkerio plytų apdaila.
Maitinimo paskirties pastatas projektuojamas remiantis buvusio užstatymo kontūrais – numatoma atkurti neišlikusį administracinių patalpų fasadą ties Liepų gatve.
Šiuo metu remontuojamame pirmosios dujų saugyklos pastate numatoma senovinių automobilių ekspozicija, o antros dujų saugyklos pastate – universali ekspozicijų erdvė su varpų ekspozicija, sanitariniais mazgais, pagalbinėmis ir techninėmis patalpomis.
Dabar į antrosios dujų saugyklos pastatą galima patekti tik pro 143 cm pločio durų angą, o toks plotis yra nepakankamas siekiant pastatą pritaikyti ekspozicinei funkcijai ir sukurti galimybę įkelti didesnių gabaritų objektus ar įrangą. Todėl ir bus įrengiamas požeminis koridorius, sujungiantis abu dujų saugyklų pastatus cokoliniuose aukštuose.
Pasak A. Jankevičiaus, šis koridorius bus panaudotas seniesiems Klaipėdos kariljono varpams transportuoti į saugyklą, jis bus įrengiamas ir užtikrinant priešgaisrinius reikalavimus, nes saugykla dabar turi tik vieną įėjimą.
Kada gali prasidėti statybos A. Jankevičius teigė negalintis pasakyti, nes visas projektas, anot jo, juda nuosekliai, pamažu. Pavyzdžiui, šią savaitę jau atvažiuoja liftas, ruošiamos metalo konstrukcijos. Varpai, kuriuos savivaldybė perduos panaudai, jau yra inventorizuoti, sunumeruoti, bus siunčiami į Vokietiją derinimui, bus liejamos trūkstamos dalys.
Kiek dar prireiks investicijų verslininkas irgi negalėjo pasakyti, tik pasidžiaugė, kad iki šiol miesto savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento paramos dėka jų prireikė mažiau.
„Man pačiam labai patinka, ką dabar suplanavo architektai”, – sakė pašnekovas.
INFORMACIJA
Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima iki liepos 2 d. Bažnyčių g. 6-1, Klaipėdoje, darbo dienomis 9-17 val., iš anksto susitarus tel. 8 617 06767, arba internetinėje svetainėje.
Pasiūlymus galima teikti iki liepos 2 d. raštu MB „Altitudės”, adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda, el. p. [email protected]
Viešas susirinkimas vyks liepos 2 d. 15 val. nuotoliniu būdu Microsoft Teams platformoje. Nuotolinio susirinkimo nuoroda: https://bit.ly/3uDBCX9
ISTORIJA
Dujų fabrikas buvo pirmas miesto lėšomis pastatytas pramoninis statinys po 1854 metais Klaipėdą nusiaubusio gaisro. Jono Tatorio knygoje „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ rašoma, jog dujų fabrikas buvo pastatytas pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus J. Hartmano projektą ir pradėjo veikti 1861 m. Fabriko kompleksą sudarė 14 skirtingų statinių: garo katilų cechai, aparatinė, varyklos, aušyklos, spaudimo reguliavimo patalpa, dujų saugyklos, dirbtuvės, sandėliai, meistrų gyvenamasis namas ir kiti statiniai.
Iki šiol išlikę raudonų plytų statiniai su arkiniais langais – tai dujų saugyklų „kiautas“ – pačios dujos buvo laikomos metaliniuose rezervuaruose šių statinių viduje.
Klaipėdos dujų fabrike pagamintomis dujomis buvo apšviečiamos gatvės, vėliau dujos pradėtos naudoti ir viryklėms, pramonės įmonėse. 1930 m. dujotiekio tinklas uostamiestyje buvo 44 kilometrų ilgio. Dujos buvo gaminamos iš akmens anglies. Fabrike taip pat buvo gaminamas koksas, derva, o nuo XX amžiaus pradžios – amoniako vanduo, benzolas, selteris.
Dujų fabrikas buvo ne kartą rekonstruotas ir nuolat plečiamas. Nors atsiradus elektrai dujų pramonė susidūrė su didele konkurencija, tačiau 1936 m. jo kompleksą sudarė net 28 statiniai.
1947- ųjų birželio 17 dieną Klaipėdos vykdomasis komitetas kreipėsi į LTSR Ministrų Tarybą prašydamas skirti lėšų fabriko veiklai atnaujinti. Buvo teigiama, kad po karo išliko keturi penktadaliai buvusio fabriko vertės.
Tik 1952 m. Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) projektavimo organizacija atliko fabriko inventorizaciją, 1954 m. LTSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą atkurti įmonę ir padidinti jos pajėgumą daugiau nei dvigubai, o vėliau – keturgubai. Prieškariu dujų fabrike buvo pagaminama 5 mln. kub. m dujų per metus, o pokariu planuota gaminti 12 mln. kub. m, dar vėliau – 20 mln. kub. m, tačiau atlikus analizę išsiaiškinta, jog tokia įmonės plėtra šioje teritorijoje nėra įmanoma, vadinasi, jos atstatymas – nerentabilus.
Pokariu ilgai niokotas Klaipėdos dujų fabrikas galutinai buvo nugriautas 1972-1974 m. statant viešąją miesto pirtį. Išliko tik trys pastatai: dvi saugyklos ir namas. 1996 metais kompleksas buvo įregistruotas į Kultūros paveldo nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Ne kiekvienas renkasi sunkesnį kelią . Taip kad pagarba Verslininkui , pasiryžusiam tokiam Paveldo atgaivinimui ir Savivaldybei suteikusiai ne menką ( maždaug 200 000 eurų ) finansine pagalbą . Viskas vyksta , kad Paveldui ir visiems būtų geriau.
Ačiū Investuotojui ir Savivaldybei , kurią manau mažai pagiriame, bet čia manau reikėtų .
Šakėmis ant vandens. O bus eilinis prekybcentris „nekilnojamojo kultūros vertybėje”..
jums aisku labiau priimtinas 50 metu ten buves siukslynas 🙂
Kapuose gulinčius,pavadino parkų, net varnos suka lizdus mėgaujasi joms priimtinų kvapų.
as rasyti be klaidu nelabai moku… bet jus sioje srityje tikras ekspertas 🙂
Turėtų gerai atridyti. Užskaitau. 🙂
Ypatingai šaunus projektas. Liepų gatvė turi daug potencialo, šalia parkas. Džiugu skaityti tokius straipsnius.
Pagarba. Iš mirusios vietos kuriamas traukos objektas.
Autoservizas, tokioje vietoje?
Nedaryk gėdos save klaipėdiete pasivadindama. AutoserviZas…
Labai gražu, šaunuoliai įdėjos autoriai. Ir miestas gražėja ir istorija išlieka.
Pagarba verslininkams ir šiaip entuziastams, gaivinantiems apleistas teritorijas ir pastatus. Už gražėjančią Klaipėdą
Daugiau tokių įdomių projektų Klaipėdai! Šaunuoliai