Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-05-26 |
Klaipėdoje vykusios konferencijos „Mano sėkmės istorija“ metu savo asmeninėmis patirtimis dalinosi socialiai jautrios grupės – neįgalieji, tautinių mažumų atstovai, socialiniai darbuotojai.
Prieš dvejus metus Lietuvos žmonių su negalia sąjunga atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 193 dirbantys ir 340 nedirbančių žmonių su negalia. Tyrimo rezultatai parodė, kad lengviau darbą rasti neįgaliesiems turintiems aukštąjį išsilavinimą, net jei jų negalia yra sunkesnė. Žemesnis išsilavinimas, net ir turint lengvesnę negalią, neįgaliųjų įdarbinimą dar labiau apriboja.
Anot konferencijos „Mano sėkmės istorija“ sumanytojų, jos tikslas buvo diskusijų forma papasakoti visuomenei apie mažiau galimybių turinčių asmenų darbo rinkoje sėkmes ir iššūkius, kaip pateikti save darbo rinkai, kaip veikti, kurti ir sėkmingai įsilieti į darbo rinką.
Regos negalią nuo gimimo turinti Vaida Butautaitė sakė beveik niekada nesusimastanti, kad jos gyvenimas yra blogas ar neteisingas. Veikli mergina, dirbanti meninės raiškos studijos „Klaipėdos Guboja“ vadove, įgyvendina įvairius projektus, dirba ne tik su negalią turinčiais žmonėmis, kuria spektaklius, keliauja, mėgsta naktinius žygius.
„Gyvenime užsiimu labai daug kuo, nes man atrodo, kad kuo daugiau žmogus daro tuo įdomiau gyventi. Nors turiu labai daug veiklos, šiuo metu kaip tik ieškau papildomo darbo. Man atrodo, kad kiekvienas išmokstam prisitaikyti prie tokio gyvenimo koks jis yra. Gyvenimas yra toks, jei bijosi – gyvenime nepamatysi gražiausių dalykų. Neįmanoma būna tol, kol pasidaro įmanoma. Labai myliu Klaipėdą, man čia labai gera gyventi“, – sakė V. Butautaitė.
Į konferenciją merginą atlydėjo asmeninis asistentas – tai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ Socialinių paslaugų informacijos centras įgyvendinamas projektas, pagal kurį negalią turintys kviečiami teikti prašymus asmeninio asistento paslaugai gauti.
Klausos negalią turinti Donata Vilkaitė konferencijoje pasidalino savo darbo paieškos istorija. Mergina – Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos narė, šiuo metu dirbanti prekybos tinkle „Rimi Lietuva“, veda nuotolines sporto treniruotes kurtiesiems.
Pasakodama apie su įsidarbinimu susijjusius iššūkius Donata neslėpė, kad pradžia nebuvo lengva – darbo pokalbyje su vadovu bendravo rašant ant lapo. Iš pradžių jai buvo patikėtos salės darbuotojos pareigos, tačiau po kurio laiko pasiūlyta dirbti kasose.
„Kai mane nuvedė dirbti į kasą – tikrai labai išsigandau. Kilo daugybė klausimų, apie tai kaip komunikuosiu su klientais, kaip jiems atsakysiu. Pradžia buvo gana sudėtinga – buvau drovi, bet mane labai drąsino užmegzti kontaktą, sveikintis ir atsisveikinti. Buvau užsispyrusi, priešinausi kiekvienai naujai galimybei kol vieną dieną neįvyko lūžis ir štai „Rimi Lietuva“ dirbu jau devintus metus“, – sakė Donata Vilkaitė.
Dėl sudėtingos pandeminės situacijos ir darbuotojų trūkumo, merginai neseniai buvo pasiūlyta nauja, perspektyvi darbo vieta – dirbti informacijos skyriuje. Klaipėdoje šiuo metu yra apie 300 klausos negalią turinčių žmonių.
Gimęs ir augęs islamiškoje šalyje – Pakistane – Robin Mubarik pasakojo, kad jo gyvenimą labiausiai paveik Jėzaus Kristaus mokymai, nes jo šeima priklausė vos 1 proc. šalyje sudarančiai krikščionių mažumai. Vaikino tėtis – pastorius, turintis savo bažnyčią, o kad ši ir toliau galėtų veikti, Robin turėjo įgyti teologijos bakalauro laipsnį. Taip jaunuolis atrado Klaipėdą ir čia įsikūrusį LCC universitetą.
Robin Mubarik yra NVO „Gausus gyvenimas“ įkūrėjas. Anot vaikino, vienas pirmųjų faktų, kurį jis sužinojo apie Lietuvą – tai, kad šalis pirmauja pagal savižudybių skaičių Europoje. Jam labai greitai tapo aišku, kad ši tema Lietuvoje yra stigmatizuota, o žmonės bijo prašyti pagalbos ir kalbėti apie psichinęsveikatą. Todėl jaunuolis su draugais netrukus ėmė įgyvendinti savo sumanymą ir 2020-ųjų vasarą įkūrė NVO „Gausus gyvenimas“.
2020 m. Klaipėdos jaunimo lyderiu išrinktas R. Mubarik teigė, kad didžiausias iššūkis gyvenant svetimoje šalyje – kalba.
„Atvykus iš šilto klimato į Lietuvą, tikras iššūkis – žiema, nors dabar su tuo jau išmokau susigyventi. O kalbant rimtai, žinoma, vienas svarbiausių dalykų – kalbos barjeras, tai trukdo susirasti darbą. Esu kvalifikuotas slaugas, galiu dirbti medicinos sektoriuje, tačiau rasti darbą nemokant kalbos – labai sunku. Labai stengiuos kalbėti lietuviškai, tačiau nėra taip lengva. Iššūkiai kildavo ir dėl pačios organizacijos, būtent kūrimosi stadijoje, juk ne visada mano kolegos lietuviai galėjo kartu vykti į vairias institucijas ir padėti susikalbėti, todėl tekdavo sukaupti drąsą ir keliauti pačiam“, – sakė R.Mubarik.
Paklaustas apie laisvalaikį ir pozityvumą, jėgas kurti, jaunuolis sakė, kad turi dvi svarbiausias taisykles – rytą visuomet pradėti pozityviai ir iš kiekvienos perskaitytos knygos paimti nors vieną patarimą, pamoką ir pritaikyti ją sau. Anot Robin, tokiu būdu jis jaučiasi tobulėjantis ir besikeičiantis kaip asmenybė.
Parašykite komentarą