A. Petrošius: „Pralaimėjome mes visi, kaip šalis” (4)

Politikų tribūna
Avatar photoAtvira Klaipėda
2021-05-26

Žinia, antradienį Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, nurodęs jo rengėjamas jį dar tobulinti. Klaipėdietis Seimo narys Audrius Petrošius iškart po balsavimo apie tai savo nuomonę išdėstė socialinio tinklo „Facebook” paskyroje.

„Nyku ir tamsu. Pirmosios mintys, šovusios į galvą šiandien iškart po įvykusio balsavimo dėl Partnerystės įstatymo projekto. Ir toli gražu ne vien todėl, kad teisės akto projektas net nebuvo priimtas diskusijoms, svarstymams ir taisymams, bet labiausiai dėl salėje vyravusių emocijų.

Kai kuriems, panašu, tai atrodė tarsi laimėtas šventasis karas, nors teisės akto projekto priėmimas dar labai toli gražu nereikštų, jog jis būtų keliavęs toli ir išvydęs dienos šviesą, kaip galiojantis ir visuomeninius santykius reglamentuojantis įstatymas. Tačiau dar tebėra tiek tamsu ir tiek nyku, kad nedrįstame šiomis temomis net kalbėti ir diskutuoti. Ne „Facebook” ir kitų portalų komentaruose. O Seime. Ieškodami tinkamiausio sprendinio ir jį rasdami arba ne.

Ir nebuvo tame teisės akte jokių šeimos apibrėžimų, jokios kalbos apie įsivaikinimo ir kitus santykius, taip gąsdinančius ir audrinančius dalį visuomenės. Girdėjau argumentų, kad teisės akto projekte perkeltos nuostatos iš šeimos teisės knygos, tokiu būdu esą kylanti grėsmė santuokos institutui.

Teisinė sistema taip surėdyta, kad sunkiai kitaip ir įsivaizduoju kuriant tokio tipo įstatymą, nei deleguojant dalį teisių ir funkcijų, tačiau nesuteikiant kažkurių iš jų. Keistai atrodytų teisės aktas, jei tapačius dalykus reglamentuojančias ir jau egzistuojančias nuostatas bandytume perrašyti skirtingais žodžiais ir terminais, vien tik siekdami kitokio skambesio.

Turiu pasakyti, kad jei šiandien sprendimas būtų buvęs teigiamas, tai buvo tik teisės akto projekto pateikimo stadija. Vadinasi, iki visiško proceso sėkmingo užbaigimo būtų laukę dar mažiausiai du balsavimai Seime. Galbūt po pusmečio. Galbūt po metų. O gal ir po dešimties. Galbūt sėkmingi, o galbūt ir ne. Tačiau, kaip jau minėjau, mes pasirinkome ignoruoti problemą ir apie ją apskritai nekalbėti. Štai tiek tos demokratijos pas mus.

Ar dėl to pralaimėjo tie 600 000 tūkstančių žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra sudarę santuokos? Ne, manau, kad pralaimėjome mes visi, kaip šalis.

Taip jau istoriškai susiklostė, kad mūsų šalis daugeliu atvejų vejasi vadinamąsias senąsias Vakarų Europos žemyno valstybes, Skandinavijos šalis, o ne žengia jų priekyje. Takas tose šalyse jau pramintas, todėl lygiuodamiesi į tokias šalis kaip Bulgarija ar Rumunija tik atitoliname artėjimo vakarietiško gyvenimo link procesą. O ten juk nuolat žvalgomės. Ten ir duona skanesnė, ir žolė žalesnė. Na, ir pasauliai nesugriuvo vertinant visus žmones kaip lygius, tik žmonės ilgainiui tapo laisvesni ir laimingesni.

Žmonijos ir atskirų šalių istorijoje būta daug nepatogių valdžiai klausimų – nuo vergovės ir juodaodžių teisių iki moterų teisių valstybių valdyme. Pokyčiai vyko, o įsivaizduojami pasauliai negriuvo.

Dar ir dabar yra šalių, kuriose siekianti gauti vairuotojo pažymėjimą moteris turi gauti savo vyro sutikimą. Mums atrodo keista, o štai ten, matyt, siekiant pakeisti galiojančias nuostatas, būtų susiduriama su panašiomis emocijomis, su kuriomis mes susiduriame šiandien.

Ir vis dėlto aš, kaip tautos atstovas, esu prisiekęs atstovauti visiems. Nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, lyties, orientacijos, turtinės padėties ar bet kokių kitų savybių. Šiandien tą pažadą tesėjau, kad ir kaip kai kuriems žmonėms nepatogiai tai atrodė.

Džiaugiuosi, kad didžioji mano bičiulių iš TS-LKD dalis taip pat pasirodė brandžiai ir su liūdesiu žiūriu į tuos, kurie savo programose žadėjo partnerystės įteisinimą, tačiau šiandien didžiąja dalimi elgėsi priešingai. Ir kalba čia ne apie teisės akto tinkamumą ar ne. Pereinant į kitą stadiją galėjome dirbti prie teisės akto tol, kol bus patenkinti didžiosios Seimo narių dalies, atstovaujančios visuomenei, lūkesčiai. Visa kita yra manipuliacijos ir pasiteisinimai”.

Kaip už Partnerystės įstatymo projektą balsavo kiti Seimo nariai, žiūrėkite čia.

Žymos: |

Komentarai (4):

Atsakymai į “A. Petrošius: „Pralaimėjome mes visi, kaip šalis””: 4

  1. Alvi parašė:

    Homoseksualumo tema šiandienos pasaulyje – tai labai sunki, gili ir politinė tema. Tai nėra asmens laisvės, asmens lytinės pasirinkimo tema, kaip ją jie bando pateikti ir interpretuoti. Homoseksualumo propagavimas – bandymas giliai pakeisti žmogaus prigimtį ir žmogaus etiką, sukurti naują žmogų. Palaikantys šį tikslą, puikiai suvokia jo paslėptą tikslą: paversti žmones nesaugiomis, nestabiliomis, abejingomis būtybėmis, kurias lengvai galima būtu valdyti, nes jie tiksliai nebežinos, kas jie yra, kokia jų lytis: vyras ar moteris.
    Visiems turi kilti klausimas – kaip galima atimti iš žmogaus pagrindinę bazinę tapatybę, kurį yra priskirta asmeniui nuo pirmos užgimimo sekundės. Būtent bazinę, pirminę ir esminę: lyčių tapatybė, seksualinė tapatybė – vyrai ar moterys. Nuo vaikystės, vienaip ar kitaip, mes per vidinius ir hormoninius procesus, psichologinius ir socialinius reiškinius pradedame save suprasti, kas mes esame. Mums sako, ir mes girdime, mąstome ir jaučiame, kad esame berniukai, mergaitės, bernai ir merginos, vyrai ir moterys. Ir tik po kiek laiko pradedame suvokti kitą tapatybės lygį, taip pat vieną iš pagrindinių etninę – savas esi grupėje ar ne savas. Juk gimstame jau iškart lietuviais, rusais, žydais, latviais, kinais, indais. Tradicijos mumyse išugdo religinį tapatumą, kuris labai yra susietas su žmogaus moralę ir suaugę priimame politinį, pasirinkdami poziciją: kairusis, centristas, raudonas, baltas, konservatorius arba be jokios.
    Homoseksualų smūgis nukreipiamas visais lygiais, ypač į pagrindinius identiteto lygius – religinį, politinį, etninį. Liberalus pasaulis savo kruvinomis revoliucijomis, karais, totalinėmis propagandos formomis, ištrindamas šiuose lygiuose ribas, pavertė visus mus į vartotojiškąją visuomenę. Liko dar vienas paskutinis, vienas rimčiausių – tai lytinė tapatybė. Šiandien vyksta atviras karas su etika, prieš kultūrą ir istoriją pasaulyje, ir kaip matome, pradedama nuo vaikystės. Tai vykdoma visose informacijos erdvėse, mokyklose, darželiuose, nežinant tėvams, piliečiams. Vykdomi už mūsų milijonus projektai, ruošiamos metodikos, leidžiamos atitinkamos mokymo priemonės. Ir jei tai tęsis, jei mums nepavyks, tada mūsų anūkai turės gyventi kitokiame pasaulyje. Štai kodėl kova su panašiomis interpretacijomis, yra kova už laisvę, žmogaus turinį, žmogaus protą, praeitį ir ateitį, o ne kova už homofobišką, šovinistinę dauguma. Negalima leisti, kad mus dirbtinai, per jėgą keistu, kovokime ir priešinkimės

  2. Prašvito ir man parašė:

    O ” nyku ir baisu ” nuo tokių seimo narių kaip šis jaunasis , dabar konservatorius …Dėkinga seimo nariams kurie balsavo ” prieš ” .

  3. Nezabitauskas parašė:

    „Nyku ir tamsu”. Man atvirkščiai, prašvito. Netikri pranašai, vilioję mus „naujais” takais, vedančiais į bedugnę, pralaimėjo. Išmintis vis dar stipresnė už absurdą. Ačiū balsavusiems prieš!

  4. Ko parašė:

    Ko čia verkšleni, juk daug įstatymų projektų nesulaukia pritarimo, čia Seimas, čia įstatymų kalvė !
    Reiškia tautai nereikia tokio įstatymo, yra pakankami kitų, kurie pakankamai reglamentuoja mūsų gyvenimo santykius, kam kurti specialius ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Politikų tribūna

Kieno interesams atstovauja naujoji Vyriausybė?

Žvelgdami pro rožinius akinius spėjome patikėti, kad Artūras Skardžius ar Aidas Gedvilas veikia atskirai nuo valdančiosios daugumos ir naujai paskirtos ...
2025-01-21
Skaityti daugiau

Politika

Audrius Petrošius dėl partijos pirmininko posto nesivaržys (papildyta)

Elta skelbia, jog paaiškėjo, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD)partijos pirmininko rinkimuose dalyvaus penki kandidatai: šiuo metu laikinai partijai vadovaujanti ...
2024-12-27
Skaityti daugiau

Politika

Seimas suteikė valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“

Seimas ketvirtadienį pritarė tam, kad valstybė pripažintų Senovės baltų religinę bendriją „Romuva“.   „Atėjo metas priimti sprendimą, nes dar prieš ...
2024-12-12
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This