Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2021-04-30 |
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius penktadienį pasirašė įsakymą dėl šildymo sezono pabaigos – visur išskyrus darželius jis baigiamas gegužės 3 d. Tačiau sinoptikai dar ir po gegužės 10-osios nežada Klaipėdoje vidutinės paros temperatūros, viršijančios +10, tad daugiabučių gyventojai balsų dauguma savarankiškai gali nuspręsti, ar ir toliau šildytis.
Priimant tokį sprendimą gali įtakos daryti ir šilumos kaina, o ji gegužę klaipėdiečiams ir Gargždų gyventojams lyginant su balandžiu bus mažesnė 12,5 proc. – kilovatvalandė (kWh) šilumos kainuos 3,56 cento (be PVM). Tačiau lyginant su praėjusių metų geguže, šiluma bus brangesnė net 24,5 proc. (pernykštė kaina buvo 2,86 ct/kWh be PVM).
Pasak centralizuotą šilumą tiekiančios AB „Klaipėdos energija”, tarifo šuolį nulėmė gerokai brangiau nei pernai nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) parduodama šiluma. Pagal ankstesnių metų tendencijas pirmasis ir paskutinysis šildymo sezono mėnesiai vartotojams būdavo ženkliai pigesni dėl prasidėjusios NŠG konkurencijos, bet šiemet situacija kitokia.
„Iš nepriklausomų gamintojų supirkta šiluma šių metų gegužę 73 procentais brangesnė nei pernai. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus iš nepriklausomų gamintojų šilumą privalome supirkti viešame aukcione, derybos neįmanomos, o kainų reguliavimą vykdo Valstybinė kainų reguliavimo taryba. Galutinį rezultatą turime tokį, kokį diktuoja šios rinkos dalyviai“, – pranešime cituojamas Kęstutis Jonkus, AB „Klaipėdos energija“ Finansų direktorius.
Kauno kogeneracinė jėgainė, kaip ir „Fortum Klaipėda” šilumą gaminanti deginant atliekas, gegužę šilumą parduoda už 0,88 ct/kWh – beveik 14 proc. pigiau nei uostamiesčio jėgainė.
Pranešime primenama, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir AB „Klaipėdos energija“, siekdama vartotojams palankesnių šilumos kainų, dėl NŠG reguliavimo uostamiestyje konsultavosi su Valstybine kainų reguliavimo taryba, tačiau kol kas pokyčių nėra.
Kodėl pas mus niekas nepinga o tik brangsta? Kam tada visos inovacijos, rekonstrukcijos ir texnologinė pažanga jeigu jie visuomenei neša tik įkainių augimą? Kodėl Skandinavijoje nuolat ieškoma kaip sumažinti komunalinių aptarnavimų mokesčius? Ir jeigu surandamas kažkoks ūkinės veiklos atpiginimas, tai viskas eina mokesčių įkainių mažinimui. Toks prioritetas turi būti visada ir pas mus o ne nuolatinis branginimas.
Seniai reikėjo atjungti.Užsukę namie nuo kovo paskutinēs savaitės jau.