Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-04-21 |
Klaipėdos uosto kompanijos ruošiasi naujiems iššūkiams, nes nuo gegužės 1-osios griežtėja aplinkosauginiai reikalavimai, kuriais numatoma, kad įmonės gali būti baudžiamos ir už taršą už jų teritorijos ribų. Tačiau pabrėžiama, kad įgyvendinti tokius reikalavimus yra sudėtinga, nepigu ir tai gali turėti įtakos uosto konkurencingumui.
Birių krovinių krovai nuo gegužės 1-osios įsigalioja griežtesni reikalavimai. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Atvira Klaipėda“ dar sausį rašė, jog aplinkos ministras yra pasirašęs du įsakymus „Dėl minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas patvirtinimo“ ir „Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas“. Šiais įsakymais nustatomas birių krovinių krovos reglamentas naujoms veikloms įsigaliojo nuo kovo 1 d., senoms veikloms pradės galioti nuo gegužės 1 d. Kitaip tariant, daugelis uosto kompanijų, kurios krauna birius krovinius, turės užtikrinti, jog nuo gegužės 1-osios taršos nebūtų ir už jų teritorijų ribų. Priešingu atveju įmonės gali sulaukti baudų ir kitų sankcijų.
Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika aptarė, kaip uosto bendrovės yra pasirengusios įgyvendinti naujuosius reikalavimus.
„Aplinkosauginiais klausimais visada daug dirbame, nors gal tų darbų nesimato. Kalbamės su įmonėmis, Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra. Bet reikia suprasti, kad pramonė miesto centre yra sudėtingas klausimas ir ypač šiandien, kai žmonės labai netolerantiški tokiems dalykams“, – kalbėjo A. Latakas.
Jis pabrėžė, jog kiekviena uosto įmonė kiekvienam kroviniui turi taršos leidimą ir privalo atitikti jo reikalavimus, o tai kontroliuoja priežiūros institucijos.
„Ir jei įmonės nesilaikys naujųjų reikalavimų, tai arba turės taisytis, arba tą krovą nutraukti“, – pabrėžė Uosto direkcijos vadovas.
V. Šileika tvirtino, jog artimiausiu metu nė vienai krovos kompanijai nepavyks supakuoti visų savo birių krovinių, kurie yra kraunami Klaipėdos uoste.
„Įmonės tikrai neturi tikslo teršti, tikslas yra teikti kokybiškas paslaugas ir užtikrinti, kad tų paslaugų teikimo įtaka aplinkai ir gyventojams būtų minimali. Tačiau kiekviena ekonominė veikla turi įtakos aplinkai. Uosto kompanijos labai rimtai ruošiasi nuo gegužės 1 dienos įsigaliosiančiai tvarkai, reikalavimams mažinti dulkėtumą. Manau, kad didžiąją dalimi įmonės pasiruošusius: darbuotojai mokomi, peržiūrimos technologijos“, – teigė V. Šileika.
Tačiau jis akcentavo, jog ir iki šiol uosto kompanijos tikrai neleido teršalams nevaldomai sklisti.
„Buvo taikomos įvairios priemonės, gal kai kurios buvo neefektyvios. Bet visos uosto kompanijos sąmoningai skyrė pakankamai didelį dėmesį šitiems kroviniams ir aplinkosauginiams klausimams. Dabar manome, kad naujųjų reikalavimų užtikrinimas lems tai, jog uosto kompanijos turės didesnes krovinių perkrovimo sąnaudas. Kaimyniniai uostai tokių griežtų reikalavimų netaiko ir tikėtina, jog konkurencija dar labiau išaugs. Jei nesugebėsime susitvarkyti su krovinių aptarnavimo tarifais, o jie realiai turėtų didėti dėl augančių sąnaudų, tai galime netekti tam tikrų krovinių. Ir nuo to gali nukentėti ne tik krovos kompanijos, bet visa transporto sistema. Bet tikiuosi ir manau, kad visi susitelkę sugebėsime krovinių srautus Klaipėdos uoste išlaikyti“, – vylėsi V. Šileika.
Tuo metu trečiadienį Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime cituojamas ministras Simonas Gentvilas žada, kad nuo gegužės prasidės aktyvesnė valstybės kontrolė daugiausia problemų keliančiose Lietuvos įmonėse.
„Birius krovinius kraunančios įmonės privalo būti ūkiškos – tvarkingam verslui be leidimų ir reglamentų turi būti aišku, kad medžiagos ir kroviniai neturėtų šiukšlinti aplinkos. Todėl raginu visas įmonės, ne tik uoste kraunančią „Klasco“, paisyti kaimynystėje gyvenančių žmonių sveikatos ir nebeteršti jų namų“, – cituojamas S. Gentvilas.
Minėtieji reikalavimai nustatyti atsižvelgus į gyventojų skundus dėl atvejų, kai su biriomis medžiagomis dirbančios įmonės, jas laikančios atvirose aikštelėse, nepasirūpina tinkama jų priežiūra ir apsauga nuo dulkėjimo.
Vienas tokių faktų, anot ministerijos, buvo užfiksuotas Klaipėdos rajono Šimkų kaime.
„Gyventojai dėl neatsakingo atliekų tvarkytojo požiūrio kvėpavo užterštu oru – įmonės teritorijoje laikomi neuždengti pelenai ir šlakas išskyrė kietąsias daleles, teršė gruntą, požeminius ir paviršinius vandenis. Įsigaliojus naujiems reikalavimams, tokie atvejai nebesikartos”, – rašoma pranešime.
Kol nebus reikšmingai baudžiama už pažeidimus, tol asociacijų prezidentai, direkcijų geraliniai direktoriai, apsidirbusių įmonių generaliniai direktoriai iš paskutiniųjų ciniškai meluos apie nusikalstamą veiklą uoste. Ką gina gerovės valstybė, ką gina ir kontroliuoja savivaldybė? Miestiečiai tiria, stebi, filmuoja, neša įrodymus, informuoja institucijas, kurios turi tirti ir vertinti! Vadovai keičiasi, tačiau klaunada lieka, kurios gyventojai ilgainiui neatleis!
Nuo KLASCO dulketos geležies rūdos krovos visas rajonas pajuodes. Kiek dar valstybinė uosto direkcija dangstys KLASCO tarša geležies rūdos juk vites mokykloje ir vaikų darželiuose vaikai dulkėmis kviepuoja, valgo ir mokosi prie juodų stalų. O apie Vites mokyklos stadioną jau net kalbos negali būti. Kada baigsis gyventojų genocidas?
Tolerancija taršai tik iš uosto pusės su tyliu valstybinių struktūrų pritarimu. Nedaug pasaulyje yra uostų, kurie perkrauna taršų krovinį miesto gyvename rajone, nebent tai būtų trečiasis pasaulis. O kad ir mes esame tas trečiasis pasaulis matyti iš taršių krovinių perkraunamų atvirai, kada net teoriškai neapsisaugosi nuo taršos. Bet kokia kaina padidinti krovą ir gauti papildomus pinigus ir už taršaus krovinio perkrovą. O kaip kitaip pritrauksi papildomą krovą? Dar tarybiniais laikais buvo bandoma kontroliuoti taršą, net jų atsisakant,-atsisakant anglies krovos, Europos uostai šitas problemas sprendžia perkeldami taršaus krovinio perkrovą toliau nuo gyvenamųjų rajonų. Klaipėdos uosto perkrova vis didėja, neaiškindami kieno sąskaita. Dalis krovinių tikrai perkelta į uždarą erdvę, bet bendra uosto erdvė tai nepakito,uždarų patalpų kroviniams nėra, nes nėra kur statyti. Čia ir išlenda tai, kam reikalingas plotas geležinkeliams-krova tiesiogiai į vagonus, o kur juos saugoti?
Ar seniai uoste yra kieta danga? Kodėl lyginant plotus, Rygos uoste yra santykinai daugiau dengtų sandėlių, nei Klaipėdos uoste? O dėl krovinių, ar rusišką rūdą krauti apsimoka? Apsimoka, kai uosto žemė pigi, jei uosto žemę verčia gyvenamąja, tai reiškia, kad gyvenamosios paskirties žemė yra brangesnė. Jei žemės nuomos kaina būtų brangesnė, rūdos krauti neapsimokėtų. Išvada: neracionaliai naudojama uosto žemė.
„.. žmonės labai netolerantiški tokiems dalykams“, – kalbėjo A. Latakas. ? Ar čia tikrai tolerancijos klausimas – kaip galima „toleruoti” taršą?
Gal užteks virkauti ir ciniškai apeliuoti į „labai brangu”, „sutrikdys transportą”, „labai stengiames” ir pan. 10 metų ta pati plokštelė, o miestiečiai ir toliau tručijami.
o kaip dėl košmariško akustinio triukšmo naktimis? Jo nėra???