Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-04-21 |
Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdos uostas baigė optimistiškai, pastaruoju metu daugėja nerimą keliančių ženklų, galinčių turėti įtakos krovos apimčių sumažėjimui. Klaipėdos uoste jau dabar jaučiami Sueco kanalo užblokavimo padariniai, uosto kompanijos ruošiasi ir naujų JAV Baltarusijai įvestų sankcijų pasekmėms.
Klaipėdos uoste kol kas viena didžiausių problemų yra konteinerių krova, o jai įtakos vis dar turi incidentas Sueco kanale. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos archyvo nuotr.
Klaipėdos uoste pirmąjį šių metų ketvirtį perkrauta apie 11,29 mln. tonų, o tai yra vos 0,2 proc. mažiau nei tą patį praėjusių metų laikotarpį, kai krovos apimtys siekė apie 11,32 mln. tonų.
Per pirmuosius tris mėnesius, palyginti su pernai, Klaipėdos uoste labiausiai sumenko grūdų ir skystųjų gamtinių dujų krova, tačiau net 15,6 proc. daugiau perkrautą trąšų, 13,7 proc. – ro-ro krovinių.
„Uosto veiklai buvo nepalanki ir geopolitinė situacija, ir pandemija, ir šiek tiek sutrikusi prekyba. Tačiau metai prasidėjo gerai, esame pilni optimizmo, o kasmet siekti rekordų tikrai yra nelengva“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Anot jo, ir šiemet Klaipėdos uosto Achilo kulnas yra kruizinė laivyba.
„Kaip ir pernai, taip ir šiemet dar net negalėjome galvoti apie kruizinių laivų priėmimą, bet gegužę buvo numatyti jau devyni laivai ir nė vieno iš jų nebus. Galvojome, kad vienas laivas pasirodys birželio 11 dieną. Jo vizitas dar nėra atšauktas, bet matome, kad jo nėra nei Rygos, nei Talino uostuose, todėl tikriausiai jo nebus ir pas mus. Šiemet iš viso buvo užregistruoti 55 kruiziniai laivai, 15 iš jų jau atšaukė savo vizitus, o 35 yra pakibę ant plauko. Gali būti, kad papildomų laivų atsiras rugpjūtį, tikrai to tikimės, bet viskas priklauso nuo vakcinavimo temtų ir kitų pandemijos valdymo reikalų. Deja, visame pasaulyje iš 400 kruizinių laivų 14 proc. jau yra supjaustyti. Ir situacija šiemet iš esmės tikrai nepasikeis“, – konstatavo A. Latakas.
Tiek jis, tiek Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika tvirtino, jog prognozuoti, koks Klaipėdos uostui bus antrasis šių metų ketvirtis ir visi likę metai, yra pakankamai sudėtinga.
„Reikia pasidžiaugti, jog krovos kompanijos dirba labai įtemptai, ieško naujų krovinių, derina srautus su konkurentais ir tai duoda vaisių. Tendencijos, ką matome dabar, yra pakankamai aiškios. Naftos produktų sumažėjimas gali būti susijęs su geopolitiniais dalykais. Tai, kad mažėja konteinerių krova, rodo, jog mažėja vartojimas, o jam įtaka daro pandemija. Galbūt veikia ir konkurenciniai dalykai tarp uosto ir geležinkelių, nes kroviniai iš Kinijos jau gabenami ir geležinkeliu. Konteinerių krovoje Klaipėdos uoste jau atsispindi ir dar ilgai atsispindės tas netikėtas incidentas Sueco kanale. Dabar jau vėluoja konteinerių pristatymas į Klaipėdą. Pagrindinė problema ta, kurie laukė prie užblokuoto Sueco kanalo, dabar jau yra atplaukę į Europos uostus, bet jie yra perpildyti. Todėl uostai dėl didelio apkrovimo dirbai lėtai ir stebime, kad tas konteinerių srautas, kuris jau turėjo būti Klaipėdoje, vėluos. Be to, kai kurios kompanijos jau atšaukia laivus į Klaipėdą, nes jų tiesiog nespėjama pakrauti iš okeaninių laivų. Manau, kad tokios tendencijos dar išsilaikys. Prognozė tokia, kad pasekmes jausime visą šį, o gal dar ir kitą ketvirtį, nes išsibalansavusiai laivybai ne taip lengva sugrįžti į įprastus grafikus ir ritmą. Konteinerių gabenimo kainos taip pat nemažėja, o net auga, grįžta į neregėtas aukštumas. Visa tai turi įtakos Lietuvos eksportuotojų ir importuotojų galimybėms. Tai pakankamai didelė problema šiuo metu“, – aiškino V. Šileika.
Klaipėdos uostui tenka ir naujas iššūkis dėl baltarusiškų krovinių, kurie yra apie trečdalis visos Klaipėdos uosto krovos.
Jungtinės Amerikos valstijos šią savaitę į sankcijų sąrašą įtraukė devynias Baltarusijos valstybines įmones – naftos ir trąšų kompanijas. Šios bendrovės turi antrinių įmonių, veikiančių Lietuvoje ir aktyviai bendradarbiaujančių su Klaipėdos uostu.
„Viskas turi įtakos krovos apimtims Klaipėdos uoste, ir dabar būtų neteisinga pasakyti, kad tos sankcijos įtakos neturės. Tačiau tą įtaką skaičiais ir tonomis matysime tik birželio pabaigoje ar liepą. Bet šiaip galvoju, kad niekur neteko matyti gyvybingesnio dalyko nei verslas. Todėl net neabejoju, kad atsiras tam tikri keliai, būdai, pakaitiniai kroviniai. Procesas yra inertiškas, reikės pasiruošimo, reikės naujų krypčių atradimo, bet ties visu tuo jau yra dirbama. Dirbama su rinkomis, kurios yra aplink Baltarusiją, Ukrainą. Kalbame net apie turkiško, gruziniško krovinio galimybes ateiti į Klaipėdos uostą. Panikos nėra“, – teigė A. Latakas.
Anot V. Šileikos, uosto krovos kompanijos visada vertina riziką dėl baltarusiškų krovinių – tiek sankcijų, tiek krovinių netekimo.
„Nėra taip paprasta žaibiškai pakeisti situacija, bet visos kompanijos dirba šia linkme. Jau dabar gauname užklausas iš siuntėjų, ar teikti paslaugas įmonėms, kurios patekusios į sankcijų sąrašą. Ir kai kurios galbūt ketina pristabdyti siuntas į Klaipėdą, kad išvengtų arešto ar sulaikymo Klaipėdoje. Tai gali paveikti įmones, mes vertiname rizikas. Ir nėra taip, kad rinkoje būtų laisvų krovinių, yra pakankamai didelė konkurencija tarp uostų. Bet mes visada turime galimybę dėl tam tikrų krovinių pakovoti ir pritraukti į Klaipėdos uostą, bet tam reikalingas susitelkimas ir glaubus darbas“, – pabrėžė V. Šileika.
lazda turi du galus .Rėkia ant bulbasu ir še tau,gaunam atšaka,valio tovarisci