Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-04-01 |
Svetainė miskininkas.eu, norėdama paskatinti moksleivius mąstyti apie miškininko profesiją bei pasidalyti mintimis apie miškininkystę ir mišką, skelbia rašinių konkursą „Kodėl noriu būti miškininku“.
Lietuvos miško savininkų asociacijos prezidentas dr. Algis Gaižutis tikina, jog pažintis su mišku turėtų prasidėti vaikystėje, ir pažymi, kad šalies miškininkai laukia jaunosios miškininkų kartos. Jis atkreipia dėmesį, kad miškininkai visais laikais buvo šalies patriotai, gynė šalies nepriklausomybę ir laisvę. Miškininkai, anot pašnekovo, buvo vieni iš nedaugelio inteligentų kaimiškose vietovėse, o miškininko profesiją galima prilyginti tokių profesijų, kaip mokytojas, gydytojas ar dvasininkas, pašaukimui.
„Jei miškai prižiūrimi, tvarkomi, tada jie yra pilni gyvybės ir tai – didelis miškininko indėlis. Miškas kažkaip išgyventų ir be žmogaus, bet žmogaus dėka miškai yra kokybiškesni, sveikesni, turtingesni, – teigia dr. A. Gaižutis. – Jei nebūtų miškininkų, neturėtume tiek žinių apie gamtoje vykstančius procesus. Miškininko profesija – garbinga, tokia ji buvo nuo seniausių laikų, tokia yra ir dabar.“
Pasak Privačių miškų asociacijos prezidento Aido Pivoriūno, miškininko profesija yra nepaprastai garbinga, o miškininko tikslas – remiantis žiniomis, supratimu ir ilgamete praktika padėti miškui vešėti taip, kad šalutiniai faktoriai: ligos ar kenkėjai, jam nedarytų neatitaisomos neigiamos įtakos.
„Miškas – kaip traukinys, kuris važiuoja bėgiais, o žmogus – kaip iešmininkas, kuris tam tikroje vietoje traukinį gali pakreipti taip, kad šis sėkmingai pasiektų galutinį tašką“, – tokį palyginimą pasitelkia A. Pivoriūnas, kalbėdamas apie miško ir žmogaus santykį.
Miškininkystės srityje besidarbuojantis specialistas sako, kad norint dirbti miške svarbu ne tik pažinti miško ekosistemą, bet ir puoselėti jautrų santykį su mišku.
„Savo asmeninį jautrų santykį su mišku pradėjau per literatūrą – skaitydamas Henry David Thoreau knygą „Voldenas, arba gyvenimas miške“ ir Knuto Hamsuno knygas „Panas“ ir „Badas“. Jose vaizduojama gamtos stoiška galia ir didybė man padarė didžiulį įspūdį. Taip ir augo noras pažinti sudėtingą miško aplinką, kurioje svarbu ne tik medžiai, bet ir drėgmė, vėjas, dirva, kraštovaizdis… Toks buvo pirminis santykis. O vėliau, kas įdomiausia, kai tampi profesionalu, grynosios miškininkystės reikalai tampa mažiau aktualūs, o dėmesio amplitudę užima noras sužinoti, kaip miškas veikia žmogų, kodėl miškas žmogui toks svarbus, kodėl Lietuvoje taip jautriai reaguojama į viską, kas vyksta miške“, – dalijasi mintimis asociacijos prezidentas.
Kalbėdamas apie žmogaus ir miško santykį A. Pivoriūnas pastebi, kad pasaulyje nėra kitos tokios šalies kaip Lietuva, kurioje būtų tiek daug su medžiais, gamtos reiškiniais, gėlėmis susijusių vardų. Taip pat specialistas pastebi, kad santykis su mišku labai dažnai išreiškia ir tautiškumo idėjas.
A. Pivoriūnas skatina vaikus pramankštinti plunksną ir siųsti konkursui rašinius – pasak jo, tai puiki proga apmąstyti, ką kiekvienam iš mūsų reiškia miškas, kaip įsivaizduojame miškininko profesiją ir kaip galime prisidėti prie darnios miškininkystės puoselėjimo.
Su konkurso sąlygomis galima susipažinti čia.
Parašykite komentarą