Dvigeldžiai moliuskai – azotui ir fosforui šalinti Kuršių mariose

Regionas
Avatar photoAtvira Klaipėda
2021-04-01

Lietuvoje vykdyti eksperimentiniai projektai Platelių ežere ir Kuršių mariose parodė, kad ant įrengtų auginimo sistemų dvigeldžiai moliuskai sėkmingai įsikuria ir auga, šalindami iš vandens ekosistemos azotą ir fosforą. Aplinkos apsaugos agentūra, bendradarbiaudama su Klaipėdos universiteto ekspertais, vykdo tyrimą, kuris leis įvertinti tinkamiausius dreisenų auginimo scenarijus, rizikas ir galimybes.

Tyrimai parodė, kad pietinė marių dalis yra labiausiai tinkamos vietos dreisenų biomasės auginimui dėl mažo vandens druskingumo, mažesnių srovių, didesnių gylių. Palmiros Mart nuotr.

„Dvigeldis moliuskas arba paprastoji dreisena savo forma ir gyvenimo būdu primena midijas, tačiau tai nėra giminingos rūšys. Dreisenos pasižymi tuo, kad minta dumbliais ir filtruodamos vandenį šalina jame susikaupusį azotą bei fosforą. Yra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad šie moliuskai gali būti veiksminga priemonė vandens kokybės gerinimui”, – pranešime spaudai pažymi Aistė Kubiliūtė, Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja.

Kuršių marios stipriai eutrofikuotos dėl vandens telkinyje esančių perteklinių maistmedžiagių – azoto ir fosforo – kiekių, kurie daugiausia patenka iš sausumos taršos šaltinių. Tai lemia intensyvesnį dumblių vystymąsi ir vandens žydėjimą. Europoje ir Lietuvoje išbandytos dvigeldžių moliuskų auginimo sistemos parodė, kad jos gali būti pritaikytos kaip vandens kokybės gerinimo ir eutrofikacijos mažinimo priemonė. Kuršių mariose augantis dvigeldis moliuskas yra šiam tikslui labiausiai tinkama rūšis dėl gebėjimo formuoti gausias kolonijas ant įvairių substratų, atsparumo nepalankioms aplinkos sąlygoms ir efektyvaus vandens filtravimo.

Tyrimai parodė, kad pietinė marių dalis, kur ir yra išplitusios dreisenos, yra labiausiai tinkamos vietos jų biomasės auginimui dėl mažo vandens druskingumo, mažesnių srovių, didesnių gylių, taip pat atsižvelgiant į socioekonominius veiksnius ir kitus apribojimus – vandens kelius, saugomas teritorijos ir pan. Labiausiai rekomenduojama įrengti ūdos tipo sistemas. Tai vandens paviršiuje ištiestos auginimo virvės su juostiniais ir tinkliniais kolektoriais, palaikomos plūdurų 0,5–3,5 m gylyje. Jas įrengti rekomenduojama balandžio pabaigoje–gegužės viduryje ir auginti 24 mėnesius.

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą – tarpinėje ataskaitoje.

Žymos: | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Išgelbėjo sugedusiame kateryje buvusius keleivius

Karinės jūrų pajėgos informuoja, kad sekmadienį, apie 18.36 val., jų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras gavo pranešimą apie Kuršių mariose ...
2025-04-28
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Karosai išgaišo ne dėl ligų

Aplinkos apsaugos departamentas pranešė, jog gavo tyrimų dėl Kuršių mariose kritusių karosų rezultatus. Karosams būdingos ligos nenustatyta. Aplinkos apsaugos departamentas ...
2025-04-25
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Karšių neršto metu - draudimas žvejoti

Nemuno deltos regioniniame parke Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai suaktyvino kontrolę, nes nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. čia ...
2025-04-23
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

undefined
Loading
Share This