Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-03-10 |
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), trečiadienį išnagrinėjęs bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl automobilio savininko pareigos jį apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, suformulavo reikšmingą praktiką. Pagal ją toks draudimas laikomas besąlygine plačios apimties pareiga. Pastaroji neišnyksta tik dėl to, kad transporto priemonės savininkas nebeketina jos vairuoti ir laiko ją pastatęs privačioje teritorijoje.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Nagrinėtąją bylą inicijavo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (LRTPDB), prašęs teismo priteisti nuostolių atlyginimą iš asmens, neapdraudusio savo mašinos tokiu draudimu. Žala buvo padaryta, kai Švedijoje nenustatyti asmenys pagrobė ir panaudojo automobilį bei išdaužė juo parduotuvės vitrinos stiklą, įsilaužė vidun ir pagrobė dalį prekių. Švedijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pareiškė reikalavimą LRTPDB. Biuras, sumokėjęs reikalaujamą sumą, pareiškė atitinkamą reikalavimą automobilio savininkui.
Bylą išnagrinėjęs LAT konstatavo, kad įstatyme nustatyta pareiga apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu „yra besąlyginė plačios apimties pareiga, kuri negali būti siaurinama tik iki pareigos nenaudoti ir neleisti kitam asmeniui naudoti neapdraustos transporto priemonės”.
Kartu pabrėžta, jog ši pareiga neišnyksta tik dėl to, kad transporto priemonės savininkas nebeketina jos vairuoti ir laiko ją pastatęs privačioje teritorijoje.
Anot LAT pranešimo, toks platus pareigos apdrausti aiškinimas atitinka pakankamai plačią transporto priemonių eismo koncepciją, įtvirtintą Europos Sąjungos teisėje – sąvoka „transporto priemonių eismas“ apima ir tokią situaciją, kai aikštelėje stovinčios transporto priemonės keleivis, atidarydamas šios transporto priemonės dureles, kliudo šalia stovinčią kitą transporto priemonę ir ją apgadina, taip pat situaciją, kai pastato privačiame garaže pastatyta transporto priemonė užsidegė ir taip sukėlė gaisrą, o gaisro priežastis – šios transporto priemonės elektros sistema.
„Nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Tik išimtiniais CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais savininkui gali būti netaikoma ar mažinama atsakomybė. Vien tai, kad už eismo įvykį yra atsakingas trečiasis asmuo, nėra pakankamas pagrindas transporto priemonės savininkui atsakomybės netaikyti ar atleisti nuo jos. Jei transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, tai turi reikšmės transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės taikymui biuro atžvilgiu tik tuo atveju,jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę”, – rašoma pranešime.
Parašykite komentarą