Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2021-03-05 |
Klaipėdos apygardos teismas šiomis dienomis išnagrinėjo du verslininko Rimanto Cibausko skundus, susijusius su institucijų nurodymais nugriauti jam priklausančią nelegalią tvorą, kuri uostamiesčio Dailidžių gatvėje yra užtvėrusi dalį valstybinio sklypo.
Ir apeliacinė instancija konstatavo, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą, kurio metu buvo pripažinta, kad minėtoji tvora pastatyta nelegaliai. Tuo metu kovoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių R. Cibauskas pasiekė pergalę – teismas uždraudė tvorą turinčiai nugriauti antstolei vykdyti veiksmus iki bus išnagrinėtas verslininko skundas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) sprendimų, kuriais R. Cibauskas buvo įpareigotas nugriauti nelegalią tvorą teisėtumas buvo patvirtintas dviejų instancijų teismuose – galutinis sprendimas priimtas 2019 m. gegužę. Tačiau po to verslininkas iki praėjusių metų vidurio per teismus bandė pasiekti, kad jam būtų duotas ilgesnis terminas nugriauti tvorą. Ir šiam bylinėjimosi procesui baigusis R. Cibausko nesėkme, VTPSI kreipėsi į antstolę, kad ši užsiimtų tvoros nugriovimu. Verslininkui nesureagavus į antstolės raginimus ir nenugriovus tvoros, prasidėjo dar vienas procesas, kurio metu antstolė prašo tesimo leisti tvorą nugriauti jai.
Tada jau R. Cibauskas pradėjo kreiptis į teismus su kitais skundais ir prašymais. Vienas tokių buvo prašymas atnaujinti procesą, nes esą yra paaiškėjusi nauja aplinkybė – neva 1720 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalis 2016 m. buvo suformuota atliekant kadastrinius matavimus, į kuriuos jis nebuvo pakviestas. Klaipėdos apylinkės teismui tokį prašymą atmetus, verslininkas šį sprendimas apskundė apygardos teismui.
Skundo nagrinėjimo dieną verslininko advokatas dar pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomi priedus, kuriuose nurodyta, jog dėl esą suklastotų ginčijamų administracinių aktų R. Cibauskas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją. Tačiau teismas tokių įrodymų jau nevertino, nes jie pateikti pasibaigus skundo pateikimo terminui.
Šį skundą išnagrinėjusi teisėja Irma Čuchraj konstatavo, kad R. Cibauskas savo prašyme nenurodė jokių naujų, teismų nevertintų aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą. Kartu ji nutarė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti procesą.
Tuo metu kitą R. Cibausko skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjusi apygardos teismo teisėja Milda Skersienė pripažino, kad jo argumentai yra pagrįsti.
Verslininkas, inicijavęs dar vieną bylą – dėl VTPSI privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtu – pirmos instancijos teismo prašė iki baigsis šis procesas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti antstolės vykdomuosius veiksmus.
Klaipėdos apylinkės teismui tokio prašymo netenkinus, R. Cibauskas su skundu kreipėsi į apygardos teismą. Jį išnagrinėjusi teisėja M. Skersienė konstatavo, jog tuo atveju, jeigu būtų priimtas verslininkui palankus procesinis sprendimas, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Dėl to teismas savo nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė galimus antstolės veiksmus.
ISTORIJA
Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.
R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tik 2017 m. spalį situacija pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo ir prasidėjo nauji teismų procesai.
Ant kiek atsilupusiu reikia būti ir negalvoti apie savo reputaciją, kad tokias nesąmones dėl kažkokios tvoros darytum? 😀
Ačiū Martynai už dėmesį šitai istorijai. Kitu atveju išsisuktų..