Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-03-04 |
Šiandien, 2021-ųjų kovo 4-ąją, sukanka lygiai šimtas metų, kai į Klaipėdos uostą įplaukė pirmasis laivas su Lietuvos vėliava – motorinis burlaivis „Jūratė”.
Istorikai būtent šį įvykį laiko mūsų šalies laivyno gimimo data.
Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius straipsnyje „Lietuvos Respublikos prekybinio laivyno raida 1921–1936 metais” yra rašęs, kad patirties stoka jūreivystės ir laivininkystės srityse bei nestabili padėtis mažiau nei prieš metus nepriklausomybę paskelbusioje ir nepriklausomybės kartus dar kovojusiose valstybėje nesutrukdė 1919 m. įsteigti Lietuvos garlaivių bendrovę (šaltiniuose aptinkamas ir kitas šios kompanijos pavadinimas – Lietuvos laivininkystės bendrovė-draugija).
1919 m. vasario 1 d. Kaune devyniolika žymių visuomenės atstovų pasirašė „Lietuvos laivininkystės bendrovės“ sutartį. Bendrovės valdybos pirmininku buvo išrinktas Martynas Yčas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansų ministras.
Steigiant bendrovę, anot R. Adomavičiaus, finansinės pagalbos buvo sulaukta iš JAV lietuvių.
1920 m. balandį bendrovė jau eksploatavo keturis upinius garlaivius. Tų metų Lietuvos naujienų agentūros „Elta“ pranešime buvo teigiama, kad Lietuvos garlaivių bendrovė stato 6 naujus prekybinius jūrų laivus ir planuoja įsigyti du keleivinius lainerius.
„1921 m. pavasarį buvo perduoti tik du nedideli motoriniai burlaiviai „Jūratė“ ir „Kastytis“, kurie užregistruoti Jurbarke. Abu dvistiebiai laivai buvo statyti 1920 metais Kylyje laivų statykloje „F. Krupp Germaniawerft“ (Vokietija). Jie buvo 139 BRT ir 98 NRT talpos, 30,2 m ilgio, 6,78 m pločio ir 2,22 m grimzlės bei turėjo 195 tonų krovinio keliamosios galios plieninius galiotus (galeasus). Kylyje buvo pastatyta ir trijų stiebų 34,2 m ilgio ir 290 t keliamosios galios škuna „Palanga“, kuri užsakovo nepasiekė”, – rašė R. Adomavičius.
1921 m. kovo 4 d. į Klaipėdą įplaukusi „Jūratė“ ir tapo pirmuoju uoste apsilankiusi Lietuvos jūrų prekybos laivu.
Pasak R. Adomavičiaus, Lietuvos garlaivių bendrovė Klaipėdoje, Žvejų gatvėje buvusiame viešbutyje „Union“ atidarė savo biurą ir planavo papildomai pasistatyti 6 garlaivius, kuriuos ketino įregistruoti Klaipėdoje.
Kovo 11 d. Klaipėdoje pasirodė antrasis bendrovės laivas „Kastytis“, atplaukęs tiesiai iš statyklos.
Po pirmųjų apsilankymų Klaipėdos uoste Lietuvos laivai su druskos ir miltų kroviniu išplaukė į Latvijos uostus.
„Buvęs Rusijos imperijos laivyno karininkas Juozas Andžejauskas (1887–1938), perimdamas burlaivio „Jūratė“ vadovybę, tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos laivyno kapitonu. Jis vadovavo „Jūratei“ 1923–1924 m. Rinkdamas laivo įgulą, pirmenybę teikė nepatyrusiems lietuviams jūreiviams. Po jo „Jūratei“, kaip ir „Kastyčiui“, vadovavo kitų tautybių kapitonai”, – rašė istorikas.
Lietuvos jūrų muziejaus piešinys
J. Andžejauskas buvo gimęs 1887 m. Rygoje. Mokėsi Magnushofo jūrų mokykloje, kurią sėkmingai baigęs buvo paskirtas į Rusijos karo laivyną, vėliau perėjo į prekybinį ir ėjo įvairias pareigas. Grįžęs į Lietuvą tapo kariuomenės savanoriu. 1924 m. pradėjo dirbti Klaipėdos uosto tarnyboje, kur ėjo įvairių laivų kapitono pareigas. Nuo 1931 m. birželio vadovavo „Perkūnui“ vadovavo Klaipėdos uosto ledlaužiui „Perkūnas”.
Šios pareigos tapo kapitonui lemtingos – 1938 m. kovą Liepojoje remontuojant „Perkūną” į jį lipdamas kapitonas pasprūdo ir smarkiai susižalojęs mirė ligoninėje. Jis buvo palaidotas Klaipėdos miesto kapinėse (dabar – Skulptūrų parkas).
„Už nuopelnus Lietuvai velionis buvo apdovanotas kūrėjo savanorio medaliu, nepriklausomybės medaliu, Gedimino ordenu IV-laipsniu“, – tada rašė laikraštis „Vakarai“.
Pasak R. Adomavičiaus, pirmaisiais metais Lietuvos garlaivių bendrovės jūrų laivai plaukiojo tarp Danijos, Švedijos ir Norvegijos uostų, į Klaipėdą užsukdavo retai, nes čia negaudavo krovinių. Po poros metų padėtis pasikeitė ir 1923 m. jie su prekėmis į Klaipėdą užsukdavo kas savaitę. Kurį laiką „Jūratė“ kursavo tarp Talino ir Klaipėdos, „Kastytis“ – maršrutu Dancigas–Kopenhaga–Klaipėda.
„Nedidukai, be galingos pastovios varomosios jėgos burlaiviai negalėjo plukdyti didelių prekių kiekių, juolab kad savo struktūra nebuvo pritaikyti nuolatiniams tolimų atstumų reisams atviroje jūroje. Trūkstant lėšų, jie nebuvo apdrausti. Dėl savo ribotų dydžių ir galimybių motoriniai burlaiviai nesuteikė Lietuvai naudos, kurią galėjo gauti šalis iš prekybos laivyno. 1925 m. pradžioje „Kastytis“ pakeliui su anglies kroviniu iš Bremeno į Västerviką (Švedija) užplaukė ant seklumos ir nuskendo. Apie 1926 metus „Jūratė“ dėl susikaupusių skolų buvo parduota į Olandiją. Nuo pat plaukiojimo pradžios jūriniai laivai atnešė nuostolių ir klampino LGB į skolas, tad 1926 m. pavasarį LGB konstatuota bendrovės veiklos jūrų laivininkystėje pabaiga. Negaunant finansinės paramos iš Lietuvos Vyriausybės, planai pradėti jūrinę laivybą tarp Klaipėdos, Londono ar net Niujorko žlugo. Jūrininkų sąjungos atstovai apgailestavo dėl nepasisekusio LGB bandymo kurti jūrų laivyną, o nesėkmės priežastis buvo nurodyta jūros reikalų profesionalumo stoka. Tarpukario spaudoje pabrėžiama, kad LGB išgyventi jūroje trukdė pati Lietuvos valdžia. Bendrovė mokėjo didelius mokesčius, nes dalis jos įkūrėjų priklausė opozicinėms partijoms. Nebuvo užmegzti glaudesni valstybės ūkio ir jūrų uosto ryšiai. Nepaisant nesėkmės, „Jūratė“ ir „Kastytis“ buvo pirmieji Lietuvos jūrų laivai, o Jurbarkas tapo pirmuoju Lietuvos jūrų uostu”, – rašė R. Adomavičius.
Šios sukakties proga Lietuvos jūrų muziejus ėmė įgyvendinti tęstinę programą „Lietuva – jūrinė valstybė“.
Programa muziejus kviečia atsigręžti į jūrą – išvysti, kad Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, sienos yra žymiai didesnės nei rodo žemėlapiai, o galimybės tęsiasi toliau už paplūdimius.
Projekto metu 11 savaičių muziejus skelbs publikacijas apie Lietuvos laivyno istoriją, o šiomis dienomis pakeliui į Senąją perkėlą ant „Memelio miesto“ sienos iškabinto keturiasdešimt tris istorines nuotraukas iš savo rinkinio.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Paroda pasakoja Lietuvos laivyno istoriją nuo 1921 iki 1940 metų.
Pritariu. Kokie 100 metu??? Kapitonai net nelietuviai. State, state ir pristate. Zlugdytojai. Geda Klaipedai ir tiek.
Nesuprantu, ką čia śvesti, jei visą laivyną sunaikino patys lietuviai. Dėl pinigų ir asmeninės naudos pjauste laivus, naikino žvejibinius trailerius. Eilę metų lietuviai žlugdė savo laivyną. Sunaikino laivü statyklą, iśmetė is darbo eiles darbuotojų ir padarė gėdą savo tautai. Išgrobstytos žvejibos įmonės, fabrikai. Net neturimà normalių laivyno nuotraukų. Vien ką reiškia Meridiano atidavimas. Pastaruoju metu Klaipėda, kaip miestas, tiek apsileido, kad savivaldybeje klestanti korupcija matosi vos įvažiavus į rajoną.
Labai teisingai parašyta reikia teisti tuos kas sunaikino tuoki galingą laivyną naujos plaukiojančios bazės refrizeratoriai trileriai gėda lietuviams o ne avwsti